Esant poūmiai formai, nėra ryškių paūmėjimų. Kraujas yra sumaišytas su šlapiu. Krepitas girdimas iš abiejų pusių, jam būdingas ilgas krepito išsilaikymas, jokių pokyčių auskultacijos metu, atsirandančių sergant bakterine pneumonija krepito pasikeitimas išsivysčius drėgniems smulkiems ir vidutinio burbulo ritiniams.
Sisteminės ligos, kuriomis pasireiškia IBD Reumatinės ligos: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, Sjogreno sindromas Kepenų ligos: CAH, pirminė tulžies cirozė Kraujo ligos: autoimuninė hemolizinė anemija, idiopatinė trombocitopeninė purpura, lėtinė limfocitinė leukemija, esminė krioglobulinemija Skydliaukės uždegimas Žarnyno ligos: Whipple liga, opinis kolitas, Krono liga Lėtinė širdies liga Sisteminis vaskulitas Klinikinės IBD apraiškos Ilgas laikotarpis nuo ligos pradžios iki klinikinio pasireiškimo, nespecifiškumas ir klinikinio vaizdo neryškumas lemia tai, kad IBD diagnozė grindžiama įtarimu dėl IBD buvimo ir atskirtimi diferencinė diagnozė su kitomis ligomis.
Klinikinis vaizdas skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Vaikų kvėpavimo simptomai dažnai yra klaidingos bronchinės astmos diagnozės pagrindas.
- Да, мистер Клушар, конечно, понимаю.
- - Он выдержал паузу.
- У вас есть кое-что, что я должен получить.
Tikros diagnozės vėlavimas lemia greitą plaučių pertvarkymo vystymąsi, o besimptomiai pacientai, tačiau radikaliai pasikeitus rentgeno nuotraukoms, ateina pas specialistą. Dusulys yra pagrindinis skundas. Esant intersticinėms plaučių ligoms, pastebimas ribojantis kvėpavimo nepakankamumo tipas. Būtina atskirti širdies ir plaučių dusulį, o tai ne visada įmanoma, nes net akivaizdūs širdies nepakankamumo požymiai hepatomegalija, periferinė edema neatmeta paciento lėtinės plaučių ligos eigos ir dažnai vystymosi.
Dusulio sunkumas gali neatitikti ligos eigos sunkumo, pavyzdžiui, skleidžiant sarkoidą, dusulys dažnai nebūna. Sparčiai didėjantis dusulys su anemijos požymiais gali rodyti besivystantį difuzinį alveolinį kraujavimą sisteminio nekrozinio vaskulito Wegenerio granulomatozė, nodinis periarteritasGoodpasture sindromo atveju. Su idiopatiniu fibroziniu alveolitu galimas visiškas pneumonija nepakankamumo susidarymas kartu su karščiavimu.
Ligos stadijos
Ūminio kvėpavimo nepakankamumo išsivystymas gali būti susijęs su spontaniniu pneumotoraksu, pasireiškiančiu X histiocitozėje dėl emfizeminių, kartais milžiniškų kulkų susidarymo. Kosulys sergant IBD yra neproduktyvus, gali iš viso nebūti, kartais jis turi nuolatinį kokliušo pobūdį.
Hemoptizė pacientams, sergantiems IPL, gali išsivystyti išsivysčius tuberkuliozei, piktybiniam plaučių navikui, plaučių histiocitozei X, sisteminiam sustaines apie volchanka skauda vaskulitui ir Goodpasture sindromui. IBD būdingos nespecifinės ekstrapulmoninės apraiškos. Tai karščiavimas, kartais trumpalaikis ir neatitinkantis plaučių audinio pažeidimo sunkumo, pirštų distalinių falangų, pvz.
IBL klausos vaizdas yra įvairus. Krepitacija būdinga idiopatiniam ir egzogeniniam alerginiam alveolitui, rečiau pastebimam sergant sarkoidoze. Krepitas girdimas iš abiejų pusių, jam būdingas ilgas krepito išsilaikymas, jokių pokyčių auskultacijos metu, atsirandančių sergant bakterine pneumonija krepito pasikeitimas išsivysčius drėgniems smulkiems ir vidutinio burbulo įrankiai iš tempimo sąnarių. Auskultacijos metu esant histiocitozei X, dėl bronchų obstrukcijos reiškinių galima išgirsti sausų klegesių.
Sisteminės ligos, kuriomis pasireiškia IBD Reumatinės ligos: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, Sjogreno sindromas Kepenų ligos: CAH, pirminė tulžies cirozė Kraujo ligos: autoimuninė hemolizinė anemija, idiopatinė trombocitopeninė purpura, lėtinė limfocitinė leukemija, esminė krioglobulinemija Skydliaukės uždegimas Žarnyno ligos: Whipple liga, opinis kolitas, Krono liga Lėtinė širdies liga Sisteminis vaskulitas Klinikinės IBD apraiškos Ilgas laikotarpis nuo ligos pradžios iki klinikinio pasireiškimo, nespecifiškumas ir klinikinio vaizdo neryškumas lemia tai, kad IBD diagnozė grindžiama įtarimu dėl IBD buvimo ir atskirtimi diferencinė diagnozė su kitomis ligomis. Klinikinis vaizdas skiriasi priklausomai nuo amžiaus.
Paraklininiai tyrimo metodai Laboratorinių tyrimų metodai Plaučių hemoraginio sindromo atveju stebima anemija ir retikulocitozė, lėtinės hipoksijos atveju - policitemija.
Eozinofilija rodo galimą parazitinę invaziją, padidėjusio jautrumo reakciją ar eozinofilinį sindromą. Šlapimo tyrimas padeda nustatyti kartu esantį glomerulonefritą sergant plaučių inkstų sindromu. Paslėptas kraujas išmatose randamas sergant idiopatine plaučių hemosideroze ar uždegiminėmis gaubtinės žarnos ligomis. Norint įvertinti uždegimo sunkumą, būtina nustatyti eritrocitų nusėdimo greitį, C reaktyvaus baltymo lygį. Pirminių imunodeficitų pašalinimas grindžiamas neutrofilų skaičiaus, imunoglobulinų lygio ir 1d0 poklasių, komplemento ir jo frakcijų CH50, C3, C4antikūnų prieš paskirtų vakcinų antigenus kokliušas, stabligė, tymai nustatymu.
Kartu būtina atmesti difuzinių jungiamojo sustaines apie volchanka skauda ligų ar IBD autoimuninės etiologijos galimybę. Norėdami tai šlaunų sąnarių uždegimas, nustatykite reumatoidinio faktoriaus, antinuklearinių antikūnų, antikūnų prieš DNR, antikūnų prieš neutrofilų citoplazmą buvimą. Teigiama reakcija į serumo nusodinimą yra būdinga egzogeniniam alerginiam sustaines apie volchanka skauda EAA.
Jei įtariama limfocitinė intersticinė pneumonija arba Pneumocystis pneumonija, reikia atmesti ŽIV infekciją. Norint neįtraukti sarkoidozės, būtina nustatyti angiotenziną konvertuojančio fermento kiekį, kuris, atrodo, yra padidėjęs. Prakaito tyrimas ir genų analizė leidžia atmesti galimą cistinės fibrozės diagnozę.
Intersticinei pneumonijai būdingas padidėjęs laktatdehidrogenazės LDH kiekis, kurį gali išskirti visos uždegiminės ląstelės. Todėl LDH lygis naudojamas kaip uždegimo aktyvumo kriterijus sergant kitomis plaučių ligomis N.
Mukhin ir kt. Radiologiniai tyrimai Radiologiniai tyrimai yra vieni iš svarbiausių IBD diagnozei. Pirmiausia reikia atlikti ultragarsinį širdies tyrimą. Būtina pasiekti visų 4 plaučių venų vizualizaciją, nes venų grįžimo pažeidimas gali pasireikšti kaip kvėpavimo nepakankamumas ir, remiantis rentgeno tyrimais, intersticinė infiltracija. Plaučių hipertenzija, būdinga IBL, registruojama išsiplėtus plaučių arterijos kamienui.
Be to, gali būti nustatyta dešiniojo skilvelio miokardo hipertrofija ir regurgitacija per dešinįjį atrioventrikulinį angą. Rentgeno tyrimų rezultatai toli gražu ne visada yra nedviprasmiški.
Taip atsitinka skrepliai su krauju pneumonija.
Paprastai tai yra mazginė alveolinė ir retikulonodulinė infiltracija kartu su hiperventiliacijos sritimis. Kompiuterinė tomografija CTypač didelės skiriamosios gebos, gali atskleisti IBD būdingus pokyčius ir jų paplitimą plaučiuose.
Ypač vertinga tai, kad KT metodas lokalizuoja biopsijos sritis. Padidėjusio skaidrumo židiniai su bronchektaze arba be jos yra būdingi obliteruojančiam bronchiolitui ar bronchocentrinei granulomatozei.
Kanapių tipai
Sustorėję pertvaros verčia galvoti apie limfangiomatozę arba kapiliarinę hemangiomatozę. Tankūs židiniai plaučiuose randami su aspiracija, obliterinis bronchitas su organizuojančia pneumonija ar vaskulitu. Plonos sienelės nevienalytės cistos, besikeičiančios mažais mazgeliais, yra labai būdingos Langerhanso histiocitozei.
Scintigrafija atliekama naudojant Skauda į klubo sąnario kad jis gali būti Izotopas kaupiasi uždegimo židiniuose. Šį tyrimą patartina nustatyti aktyvaus uždegimo židinius ir tolesnius veiksmus.
Tačiau suaugusiesiems, sergantiems intersticine fibroze, scintigrafijos rezultatai niekaip nesusiję su uždegimo aktyvumu ar paciento atsaku į gydymą. Ankstyvosiose IBD vystymosi stadijose soties lygis ramybės būsenoje gali būti normos ribose, tačiau miego metu ar mankštos metu smarkiai sumažėja. Vėliau nustatomas oksihemoglobino kiekio sumažėjimas, kuris atspindi ventiliacijos-perfuzijos sutrikimus, atsirandančius dėl distalinių bronchų pertvarkymo. Daugeliu atvejų IBD vaikams nustatomas hipoksemijos stadijoje.
Suaugusiesiems arterijų desaturacijos lygis koreliuoja su plaučių fibroze, plaučių hipertenzija ir gyvenimo trukme. Vaikams pagrindinis blogos prognozės prognozuotojas yra plaučių hipertenzija, kuri savo informacijos turiniu gerokai lenkia desaturacijos lygį. Kvėpavimo alkalozė registruojama kaip kvėpavimo nepakankamumo atspindys. Sumažėja difuzijos pajėgumas, kurį lemia anglies monoksidas CO.
Plaučių hemoraginio sindromo atveju difuzijos pajėgumo indeksas gali padidėti dėl ekstravaskulinio hemoglobino giminingumo CO.
Fizinio krūvio testai rodo, kad oksihemoglobino prisotinimas deguonimi sumažėja net esant normaliai ramybės būsenai.
Be to, patartina atlikti fizinės veiklos dinamikos testus, kad būtų galima kontroliuoti ligos eigą. Bronchoskopija su bronchoalveoliniu plovimu BAL yra nepaprastai svarbus IBD diagnozavimo etapas, įskaitant įvairias infekcines ligas, alveolių lroteinozę, aspiracijos sindromą. Pavyzdžiui, remiantis citologinio tyrimo rezultatais, galima aptikti Langerhanso ląsteles, o tai rodo histiocitozės buvimą.
Skreplių temperatūra su krauju. Kodėl kosulys yra paryškintas su drėgnu krauju
Histologinis plaučių biopsijos tyrimas leidžia diagnozuoti tas IBD formas, kurių negalima diagnozuoti neinvaziniais metodais. Tradiciškai pasirinkta metodika vadinama atvira biopsija. Šis metodas leidžia jums gauti optimalų audinio tūrį iš labiausiai pakitusios plaučių srities. Biopsijos mėginių ėmimo vieta iš anksto nurodoma naudojant didelės skiriamosios gebos CT.
Torakoskopinė biopsija, palyginti su atvira biopsija, žymiai sutrumpina operacijos ir buvimo ligoninėje trukmę, nepakenkdama diagnozės kokybei. Transbronchialinė biopsija daugiausia naudojama paaugliams ir suaugusiems.
Audinio tūris, gautas atliekant transbronchinę biopsiją, yra mažesnis nei atliekant atvirą ar torakoskopinę biopsiją, todėl biopsijų reikia paimti daugiau.
Nepriklausomai nuo biopsijos mėginių ėmimo metodo, audinių mėginiai tiriami dėl bakterijų, grybelių, siunčiami histologiniam tyrimui įskaitant specialias dėmeselektronų mikroskopijai ir imunofluorescencijai. Histologinis tyrimas naudojant įprastą dažymą hematoksilino-eozinu yra IBD diagnozavimo ir klasifikavimo standartas, gebėjimas nustatyti galimą ligos ar kitos sisteminės ligos priežastį.
Egzogeninis alerginis alveolitas Egzogeninis alerginis alveolitas EAA priklauso alveolito grupei, kuriai taip pat priklauso toksinis alveolitas ir idiopatinis fibrozinis alveolitas. Šiuo metu žinoma, kad daug alergenų sukelia EEE vystymąsi.
Įkvėpus alergenų, susidaro specifiniai 1-C krituliai ir imuniniai kompleksai, kurie pažeidžia plaučių intersticiją ir išsivysto fibrozė. Atopija nėra predisponuojantis veiksnys. Įgyvendinant patologinį procesą, svarbus vaidmuo tenka imunokomplekso mechanizmui.
Audinių pažeidimas atsiranda dėl aktyvuoto komplemento veikimo arba dėl lizosomų fermentų išsiskyrimo sunaikinant leukocitus, kurie fagocituoja imuninius kompleksus. Fibroblastai išskiria kolageną ir sukelia intersticinę plaučių fibrozę.
Ligos vystymuisi svarbūs ne tik egzogeniniai, bet ir endogeniniai veiksniai. EEE klinika. Dažniausiai suserga mokyklinio amžiaus vaikai. Yra trys ligos eigos variantai: ūminis, poūmis ir lėtinis.
Ūminiai simptomai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po didelio antigeno poveikio. Ligos pradžioje pasireiškia į gripą panašūs simptomai karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, galūnių skausmas.
Plaučių pažeidimas pasireiškia sausu kosuliu, mišraus pobūdžio sustaines apie volchanka skauda, iš abiejų pusių atsiradusiais drėgno ir vidutinio burbulo burbuliukais. Skirtingai nuo bronchinės astmos, pacientams nėra švokštimo ir difuzinio sauso švokštimo, tačiau atopija sergantiems vaikams alveolito atsiradimą kartais lydi astmos dusulys.
Ūminėje ligos fazėje kraujyje pastebima nedidelė leukocitozė su neutrofilija, eozinofilija nėra būdinga. Nutraukus kontaktą su alergenu, liga baigiasi visiškai atsigavus po kelių savaičių. Pakartotinai kontaktuojant su alergenais, gali atsirasti recidyvų, kurie yra ilgesni ir sunkesni nei pirminė liga.
Garbanos priežastys
Nuolat kontaktuojant, liga gali išsivystyti poūmiai. Tuo pačiu metu palaipsniui didėja kosulys ir dusulys, pablogėja savijauta; sergant nediagnozuota liga, plaučių fibrozės požymiai palaipsniui didėja. Lėtinėje ligos stadijoje pagrindiniai simptomai yra dusulys, kosulys su gleivinėmis skrepliais, vidutinis krepitanto švokštimas abiejose pusėse girdimas plaučiuose. Pamažu kai kuriems pacientams atsiranda krūtinės deformacija, pirštų galinės falangos sustorėja, mankštos metu atsiranda cianozė. Pastebimas bendras silpnumas, nuovargis, ribotas fizinis aktyvumas, sumažėjęs apetitas ir svorio kritimas.
Bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai ne paūmėjimo laikotarpiu paprastai yra normalūs. Imunoglobulinų tyrimas rodo, kad kai kuriems pacientams ūminėje fazėje ir lėtinės eigos paūmėjimų metu padidėja 1d 6 lygis, visiems pacientams, sergantiems EEE, padidėja cirkuliuojančių imuninių kompleksų lygis.
Rentgeno spindulių pokyčiai ūminėje alerginio alveolito fazėje apibrėžiami mažų miliarinių židinių šešėlių, esančių daugiausia viduriniuose plaučių laukuose, pavidalu.
Rečiau aptinkami keli infiltraciniai debesuoti ar tankesni šešėliai, kurių atvirkštinis vystymasis įvyksta per savaites ir mėnesius.