Dažniausiai vartojama hepatito B vakcina sudaryta iš chimerosalio, aliuminio hidroksido, proteino mielių ir buferinio fosfato Atsikratykite užsistovėjusio vandens gyvūnų dubenėliuose, senose padangose, baseinėliuose ir kitur. Į periferinį kraują patenka dienos metu, o naktį apsistoja plaučiuose. Būnant trumpiau, šia parazitoze užsikrečiama retai. Kiaulytės vakcina sukelia šiuos negalavimus: sutrumpintą persirgimą kiaulyte gyva vakcina , gėlimą, deginimą injekcijos vietoje, kraujo apytakos sutrikimus, kosulį, slogą, karštį, viduriavimą, vaskulitą, parotitą, orchitą, odos išbėrimus, dilgėlinę, akių nervų uždegimą, sąmonės netekimą, encefalitą, karščio priepuolius, nervų apmirimą
Maždaug 10—20 proc. Dilgėlinė yra heterogeniška liga, neigiamai veikianti tiek objektyvią, tiek subjektyvią paciento savijautą. Pateikiama duomenų, kad pacientų, sergančių lėtine spontanine dilgėline, subjektyvi sveikatos būklė yra panaši į pacientų, sergančių vainikinių arterijų liga, ir gerokai blogesnė nei sveikų asmenų [2].
Be to, lėtinė dilgėlinė yra susijusi su finansine našta tiek pacientams, tiek visuomenei. Daugelis dilgėlinės simptomus sieja su alergija, tačiau šią ligą gali sukelti įvairūs veiksniai — ūminė ar lėtinė infekcija, autoimuninės ligos ar fiziniai sąnarių dilgėlinė.
Lojazė Kas yra lojazė?
Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti dilgėlinės klasifikaciją, etiopatogenezės, diagnostikos ir gydymo ypatumus. Dilgėlinės etiopatogenezė ir klasifikacija Dilgėlinės simptomus lemia putliųjų ląstelių degranuliacija, kurios metu išsiskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų, pvz. Jie aktyvuoja sensorinius nervus, sukelia vazodilataciją, plazmos ekstravazaciją ir uždegiminių ląstelių telkimąsi.
Putliųjų ląstelių degranuliacija sąnarių dilgėlinė įvykti veikiant tiek imuniniams, tiek neimuniniams mechanizmams — a pasigamina imunoglobulinai Ig E, kurie jungiasi prie putliosios ląstelės receptorių, b susiformuoja IgG klasės autoantikūnai prieš IgE ar putliųjų ląstelių paviršiaus IgE receptorius, c įvairūs veiksniai geba patys aktyvuoti putliąsias ląsteles neskatindami antikūnų gamybos [1—3].
Putliųjų ląstelių degranuliaciją gali sukelti vaistai ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo NVNUsalicilataicheminės medžiagos, kai kurie maisto produktai riešutai, žuvis, jūrų gėrybėsmaisto priedai, kontaktinės medžiagos, fiziniai veiksniai spaudimas, šiluma, šaltis, vanduoįkvepiamieji alergenai, infekcijos, sisteminės ligos, endokrininė patologija ir kt.
Dažniausiai pasitaikančios alergologinės ligos
Dilgėlinė yra klasifikuojama pagal ligos trukmę ir ją sukėlusias priežastis lentelė [1, 2]. Ūminę šios ligos formą gali sukelti infekcija, sąnarių dilgėlinė lėtinę spontaninę — autoimuniniai mechanizmai [1, artritas ir artrozė gydymo šepečių ginklų. Autoimuninės ligos būdingos net 40—45 proc.
Dilgėlinės diagnostika Dilgėlinės diagnostiką sudaro trys sąnarių dilgėlinė diferencinė diagnostika nuo kitų ligų, kurioms būdingi panašūs simptomai 1 pav. Dilgėlinė diagnozuojama remiantis jai būdingais klinikiniais požymiais — bėrimu pūkšlėmis, kartais su angioedema. Pūkšlei yra būdingi trys pagrindiniai požymiai: centre esantis įvairaus dydžio paburkimas su aplink juosiančia eritema, niežulys ar kartais deginimo jausmas ir greitas bėrimo išnykimas nuo 30 min.
- Pagalbinė medžiaga: propilenglikolis.
- Share on Facebook Share on Twitter Nors dilgėlinės simptomai dilgėlinė gali atrodyti gana savaime suprantama, dažnai jie klaidingai vartoja kitas odos ligas, tokias kaip egzema, rosacea ir pityriasis rosea.
- Urtikarija (dilgėlinė): požymiai, simptomai ir komplikacijos
- Maisto alergenų spektras yra skirtingas įvairiose amžiaus grupėse.
Angioedemai būdingas gilesnių odos sluoksnių ir poodžio, kartais ir gleivinės paburkimas, išnykstantis per 72 val. Kartais gali skaudėti, rečiau niežėti. Ligos aktyvumą rekomenduojama vertinti naudojant validuotus klausimynus pvz.
Dilgėlinės patogenezės, diagnostikos ir gydymo ypatumai
Priežasties ir provokuojančių veiksnių nustatymui labai svarbi detali anamnezė — ligos pradžia, tikslus bėrimo sąnarių dilgėlinė, kūno vietos, kuriose atsiranda bėrimas, bėrimo pasikartojimo dažnumas, trukmė, angioedemos požymių pasireiškimas, kiti simptomai pvz.
Diagnostiniai tyrimai parenkami atsižvelgiant į įtariamą dilgėlinės tipą.
Ūminė dilgėlinė dažniausiai praeina savaime ir nesikartoja, todėl jokių tyrimų atlikti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai įtariama I tipo alerginė reakcija maistui arba alerginė ar kitokia šalutinė reakcija į vaistą [2].
Tokiu atveju reikėtų atlikti alerginį ištyrimą.
PRONTOKET 5% SPRAY 50ML
Ūminę dilgėlinę dažniausiai lemia infekcija, todėl pasveikus simptomai išnyksta ir gali daugiau niekada nebepasikartoti [1, 2]. Jei dilgėlinė yra lėtinė, pacientui atliekami įprastiniai ir išplėstiniai diagnostiniai tyrimai, siekiant patikslinti ligos priežastį [1, 2].
Įtarus indukuotą dilgėlinę, atliekami provokaciniai spaudimo, šalčio, šilumos, UV spindulių, dermografizmo, vibraciniai, vandens, fizinio krūvio, odos dūrio mėginiai [1, 2].
Nustačius šalčio dilgėlinę papildomai rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus — periferinio kraujo vaizdą, eritrocitų nusėdimo greitį ENGC reaktyvųjį baltymą CRBtirti dėl kitų lėtinių ligų, ypač infekcinių [1, 2]. Lėtinės spontaninės dilgėlinės diagnostika yra pati sudėtingiausia, priežastis dažnai taip ir lieka neaiški.
Tikslinė gyventojų grupė, kuriai skiriama vakcina: vaikams nuo 1 metų amžiaus ir suaugusiems.
Per paskutinį dešimtmetį nustatyta daug galimų lėtinės spontaninės dilgėlinės sąnarių dilgėlinė — autoimuninės ligos, pseudoalerginės reakcijos į maistą ar vaistus, ūmios ir lėtinės infekcijos [2]. Tačiau mokslinių tyrimų, analizuojančių lėtinę spontaninę dilgėlinę lemiančius veiksnius, rezultatai nevienodi.
- Uodai vienus gelia daugiau, kitus mažiau ne atsitiktinai: gydytoja pataria, kaip kraujasiurbius apgauti Galbūt ir jums bent kartą kilo klausimas — kodėl kai kurie žmonės, atrodo, skanesni uodams, o kiti — paliekami ramybėje?
- Parazitinės ligos aktualios ir šiandien Žmogaus organizme gali parazituoti daugiau kaip rūšių helmintų kirmėlių ir apie 20 rūšių pirmuonių vienaląsčių.
- Dilgėlinės patogenezės, diagnostikos ir gydymo ypatumai | e-medicina
- Dilgelinė Dilgėlinė - tai staigus odos ir gleivinės bėrimas niežtinčiomis ruplėmis.
Tai lemia regioniniai skirtumai, pvz. Įtarus lėtinę spontaninę dilgėlinę, rekomenduojama ištirti periferinio kraujo vaizdą, ENG ir CRB, nutraukti vaistų, galinčių sukelti dilgėlinę, vartojimą pvz. NVNUįvertinti, ar nėra infekcinių ligų pvz.
Helicobacter H. Pirmojo tipo alergija yra itin reta lėtinės spontaninės dilgėlinės priežastis, tačiau pseudoalerginės reakcijos nealerginės padidėjusio jautrumo reakcijos į nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar maistą yra gana dažnas priežastinis šios dilgėlinės formos veiksnys.
Dilgėlinės simptomai (dilgėlinė)
Bakterinės, virusinės, parazitinės ar grybelinės infekcijos, pvz. Rutiniškai tirti dėl onkologinių ligų šiuo metu nėra rekomenduojama.
Dilgėlinės diagnostikos rekomendacijos yra tinkamos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems [2].