Forma turi būti tiesi, o aštrūs kraštai pašalinti. Esant užburtam kelmui, su trofinėmis opomis, būtina atlikti pakartotines falangų ir padikaulių kaulų operacijas ir dalijimąsi.. Jei yra cukrinis diabetas, reikia stebėti cukraus kiekį kraujyje, jei jis padidėja, liga gali atsinaujinti. Polidactilia arba papildomo piršto buvimas įvyksta rečiau. Falangų ir pirštų nuplėšimas dažniausiai įvyksta darbo vietoje, kai ranka patenka į judančias mechanizmo dalis, rečiau - nuo transporto ar buitinių sužalojimų.
Esant daugybei žaizdų, kaip jau buvo nurodyta, reikia išsaugoti kiekvieną audinio milimetrą, nes pirmą kartą sunku nuspėti, kurie pirštai ir plaštakos dalys bus gyvybingos ir funkciškai tinkamos. Greitosios pagalbos automobilis buvo nuvežtas į ligoninę, kur nustatytas II ir V pirštų distalinės ir vidurinės falangų atviras lūžis, nustatytas III ir IV piršto vidurinės falangos distalinės ir vidurinės lūžių lūžis.
Taikant laidinę nejautrą, pagrindinis gydymas buvo atliekamas išskiriant II ir V pirštus proksimaliniame tarpfalanginiame sąnaryje, ant kelmų uždėjus aklas siūles. Buvo apdorota ketvirtojo piršto žaizda, fragmentai sulyginti, o ant Belerio įtvaro buvo padengtas aklas siūlas ir trauka distalinės falangos minkštiems audiniams.
Tolesniam gydymui pacientas buvo nukreiptas į polikliniką. Ūmių skausmų nebuvo, tačiau septintą dieną išsivystė infekcija, antrojo ir penktojo pirštų kelmų siūlės išsiskyrė, atsiskleidė falangų pjuvenos ir buvo nurodyta ketvirtojo piršto nekrozė pav. Tolesnis gydymas buvo pratęstas: antrasis pirštas buvo amputuotas du kartus, ketvirtasis ir penktasis pirštai buvo amputuoti vieną kartą, o vidurio skrandžio erdvės flegmonas buvo atidarytas.
Auka buvo nedarbinga 97 dienas ir buvo pripažinta II neįgaliųjų grupe. Mašinos operatoriui Ts. Rezultatas yra palankus pav. Pirštų amputacijos technika Pirštų ir rankų nukirpimo operacijos nesukelia ypatingų sunkumų, tačiau kiekvienai aukai jos dažnai būna netipiškos ir individualios.
Tačiau visomis sąlygomis reikia laikytis pagrindinių pirštų amputacijos taisyklių. Trumpai tariant, jie sutampa su šiomis nuostatomis.
Kruopštus rankos ir dilbio odos dezinfekavimas. Visiška anestezija ir egzaminacija. Odos atvartai su poodiniu audiniu išpjaunami ilgiau nei piršto skersmuo iš abiejų pusių - delno, nugaros ar šono, kur yra sveika oda. Minkštieji audiniai perkeliami į kaulą pjovimo judesiu pasirinktu lygiu, traukiami riešo įtraukikliu proksimalia kryptimi ir kruopščiai apsaugomi pjaunant kaulą. Pjuvenos išlyginamos plyšiu, nuvalomos raspa ar dilde.
Kur yra budistų priėmimas
Ligatūros taikomos delno skaitmeninėms arterijoms. Tiriamos pirštų lenkiamosios ir tiesiamosios sausgyslės; jei jie yra sulankstyti ar suplyšę, tada jie yra nupjauti sveikos dalies lygyje ir prisiūti prie minkštųjų audinių arba periosteum.
Tiriami pirštų nervai; jei jie matomi ant paviršiaus, jie šiek tiek išsiskiria ir 1,5—2 mm atstumu nuo kaulo pjuvenų yra nupjauti apsauginiu skustuvo ašmenimis. Kai minkštieji audiniai tinkamai susikerta, žaizdos nervai nesimato. Kaulų trupiniai iš kaulų pjuvenų atsargiai pašalinami karšto druskos tirpalo ar rivanolio srove arba drėgnu rutuliu.
Kelmo drenažas yra būtinas tais atvejais, kai chirurgas nėra tikras dėl hemostazės ir aseptinio gijimo. Drenažas atliekamas meškerės siūlais, šilku arba plonomis guminėmis juostomis ir specialiu pjūviu išvedamas į galą. Nerekomenduojama jo rodyti ant delno ar šoninio piršto paviršiaus. Prieš siuvant, perteklinis audinys nupjaunamas, atvartai kruopščiai pritvirtinami ir sutvirtinami retais siūlais arba prisegami plonomis trumpomis adatomis jei nėra kontraindikacijų žaizdos uždarymui.
Kelmai gali būti padengti įvairiais būdais, atsižvelgiant į audinių būklę. Pavyzdžiui, pacientui B. Ant antrojo piršto koto pakako delno ir nugaros atvartų, kurie buvo laisvai sujungti per pjuvenas ir susiūti. Ant trečiojo piršto nebuvo pakankamai minkštųjų audinių defektui padengti, o pjuvenos buvo padengtos odos transplantatais, paimtais iš nupjauto piršto.
Po operacijos kelmas uždengiamas plytelėmis uždėtu slėginiu tvarsčiu. Esant dideliems pažeidimams, dedamas gipso įtvaras su pamušalu ar įtvaru. Po dienos, nepašalinus tvarsčio, drenažas pašalinamas. Siūlės po amputacijos pašalinamos vėliau nei įprasta - dieną. Gydomieji pratimai prasideda, kai skausmas sumažėja ir infekcijos pavojus praeina.
Piršto judesio pažeidimo priežastys
Pirštų eksartikuliacija atliekama remiantis tomis pačiomis nuostatomis. Patirtis parodė, kad jo sėkmė daugiausia priklauso nuo to, kaip kruopščiai išpjaunamas sąnarinis krepšys ir raiščiai; kremzlinis paviršius, jei jis nėra pažeistas, yra išsaugotas. Amputuojant pirštą metakarpinių kaulų diafizės lygyje, dažnai išilginis pjūvis naudojamas lygiagrečiai piršto ašiai, rečiau - raketos ir pleišto formos, atsižvelgiant į tai, kur ant piršto yra sveika oda; chirurginė technika nėra standartinė.
Amputuojant metakarpinio kaulo, metakarpofalango sąnarį arba piršto pagrindą, ypač pirmąjį, kai nėra atvarto, kuris padengtų kelmą, audinys judinamas, laisvai įskiepijama oda arba defektą pakeičia Filatovo kamienas. Pirštų amputacija ar dalijimasis pūlinio audinių susiliejimo laikotarpiu yra nepraktiškas, nes tai sukelia daug procentų komplikacijų, pakartotinių reakcijų, pailgina gydymo laikotarpį ir apsunkina rezultatą.
Taikinga taktika, kurią taikos ir karo metu taikė Sovietų Sąjungos chirurgai, yra gana pagrįsta, nes laiku operavus žaizdą, gydant antibiotikais, atliekant osteosintezę ir odos plastiką, išsaugomi tie pirštai, dėl kurių yra santykinių požymių, kaip juos nupjauti.
Vėliau atliekamas kompleksinis aukų gydymas, rekonstrukcinės intervencijos ir darbo apmokymas prisideda prie prarastųjų atkūrimo ir išsaugotų funkcijų pritaikymo. Pasirodo, kad išsaugoti pirštai yra aktyvūs. Šiuolaikinėje literatūroje daug dėmesio skiriama pooperacinio skausmo kultui klausimui. Šių skausmų kilmę siejant su nervo kelmo neuromos išsivystymu, jo prevencijai chirurgai taikė įvairius sutrumpinto nervo galo gydymo metodus - nuo alkoholizavimo, užšaldymo chloroetilu iki kauterizavimo.
Tačiau pooperacinio skausmo priežastis ne visada yra neuromos, atsirandančios sutrumpinto nervo gale, buvimas, kaip laikant skausmo falnga pirštus bendra nuomonė.
Patarimai ir straipsniai Vaizdo įrašai Piršto amputacija yra piršto pašalinimo su nekroze ar gangrena operacija. Tai yra ypatingas gangrenos nekrektomijos elementas.
Skausmą dažnai sukelia aksonų dirginimas dėl uždegiminės infiltracijos ar suspausto rando audinio ir gretutiniai vazomotoriniai sutrikimai. Didžiausias audinių sutaupymas, atvarto susidarymas iš delno paviršiaus odos ir siūlės vieta išorėje yra pagrindiniai visų pirštų falangų amputacijos metodų principai.
Sužalojimų atveju gali atsirasti tiek visiškas piršto, tiek dalinis atsiskyrimas, kai jis lieka sujungtas su ranka minkštųjų audinių atvartu. Kartais pacientai su savimi atsineša nupjautus pirštus, tikėdamiesi, kad jie bus įskiepyti.
Tokiose situacijose chirurgas remiasi žaizdos savybėmis, jos užterštumo ir infekcijos laipsniu, nuplėštų fragmentų gyvybingumu. Trauminės amputacijos metu galima siūti pamestą pirštą, tačiau tik specialistas, turintis sudėtingų kraujagyslių ir nervų sujungimo būdų.
Atvejai, kuriais atliekama operacija
Sėkmė labiau tikėtina, kai atstatomas piršto vientisumas, kuris išlaikė bent tam tikrą ryšį su ranka, o visiškai atsiskyrus, reimplantacija atliekama tik tada, kai nėra audinių gniuždymo ir galimas tinkamas gijimas.
Rekonstrukcinės pirštų operacijos yra nepaprastai sunkios, joms reikia naudoti mikrochirurgijos metodus ir tinkamą įrangą, jos trunka iki valandų. Chirurgo darbas yra itin kruopštus ir tikslus, tačiau sėkmė vis tiek nėra absoliuti.
Kai kuriais atvejais reikalinga odos transplantacija, pakartotinės rekonstrukcinės intervencijos. Reabilitacija pašalinus pirštus ar jų falangas apima ne tik odos žaizdos priežiūrą, bet ir ankstyvą savęs priežiūros įgūdžių atstatymą rankų ir manipuliacijų, susijusių su profesija, pagalba.
Pooperaciniu laikotarpiu skiriamos fizioterapijos procedūros ir pratimai, siekiant užtikrinti, kad pacientas išmoktų naudoti kelmą ar reimplantuotą pirštą.
Norint palengvinti atsigavimo procesą, rodomi nuskausminamieji vaistai, lovos režimas, plaštaka daugiausia yra pakeltoje padėtyje. Esant stipriam pooperaciniam stresui ar polinkiui į depresiją, skiriami trankviliantai, migdomieji vaistai, patartina dirbti su psichologu ar psichoterapeutu. Kojų amputacija Skirtingai nuo pirštų, kurie dažniausiai patiria traumuojančius sužalojimus, vedančius prie stalo prie chirurgo, ant pėdos ir jos pirštų, laikant skausmo falnga pirštus poreikis kyla dėl daugelio ligų - cukrinio diabeto, endarterito, aterosklerozės su distalinių kojų gangrena.
Kojų pirštų amputacijos dėl cukrinio diabeto dažnai atliekamos bendrosios chirurgijos skyriuose. Pažeidus trofizmą, atsiranda sunki išemija, trofinės opos ir galiausiai gangrena nekrozė. Išsaugoti piršto neįmanoma, o chirurgai nusprendžia dėl amputacijos. Verta paminėti, kad sergant cukriniu diabetu ne visada įmanoma apriboti vieno piršto pašalinimą, nes sutrinka mityba, o tai reiškia, kad galima tikėtis tinkamos regeneracijos randų srityje. Ryšium su reikšmingais minkštųjų audinių aprūpinimo krauju sutrikimais įvairiose angiopatijose, chirurgai dažnai griebiasi traumiškesnių operacijų - visų pirštų eksartikuliacijos, pėdos dalies, visos pėdos pašalinimo su blauzdos dalimi ir kt.
Amputuojant pirštus, reikia laikytis pagrindinių tokių intervencijų principų: Maksimalus galimas odos išsaugojimas nuo pado; Lankstytojų, tiesiamųjų ir kitų struktūrų, dalyvaujančių daugialypiuose pėdų judesiuose, darbo išsaugojimas, siekiant ateityje užtikrinti vienodą kelmo apkrovą; Pėdų sąnarinio aparato mobilumo užtikrinimas. Esant mažiems pažeidimams pvz.
Antibiotikų terapija
Kai amputuojamas antrasis pirštas, bent jau dalį jo reikia palikti, jei tai įmanoma dėl sužalojimo ar ligos aplinkybių, nes visiškai amputavus, vėliau atsiras nykščio deformacija. Kojų amputacijos paprastai atliekamos išilgai sąnario linijos disartikuliacija. Kitais atvejais tampa būtina nupjauti kaulą, kuris yra kupinas osteomielito uždegimo. Taip pat svarbu išsaugoti periostą ir prie jo pritvirtinti tiesiamąsias ir lenkiamąsias sausgysles.
Visais sužalojimų, atsiskyrimų, sutraiškytų sužalojimų, pirštų nušalimų ir kitų pažeidimų atvejais chirurgas remiasi galimybe maksimaliai padidinti atramos ir vaikščiojimo funkciją. Kai kuriais atvejais gydytojas prisiima tam tikrą riziką ir nevisiškai neakcizuoja negyvybingų audinių, tačiau šis metodas leidžia išsaugoti maksimalų pirštų ilgį ir išvengti metatarsalinių galvų rezekcijos, be kurių neįmanoma normaliai vaikščioti.
Kojų pirštų išskaidymo technika: Odos pjūvis prasideda išilgai raukšlės tarp pirštų ir padikaulio pėdos pado pusėje taip, kad likęs odos atvartas būtų kuo ilgesnis, ilgiausias - būsimo pirmojo piršto koto srityje, nes ten yra didžiausias padikaulio kaulas; Atlikus odos pjūvį, pirštai kiek įmanoma sulenkiami, chirurgas atidaro sąnarių ertmes, išskleidžia sausgysles, nervus ir perriša pirštų indus; Gautas defektas uždaromas odos atvartais, uždedant siūles ant nugaros.
Jei pirštų amputacijos priežastis buvo sužalojimas užteršiant žaizdos paviršių, pūlingas procesas su gangrena, tada žaizda nėra tvirtai siuvama, paliekant joje drenažus, laikant skausmo falnga pirštus būtų išvengta tolesnio pūlingo-uždegiminio proceso.
Kitais atvejais gali būti taikomas aklas siūlas. Norint išgydyti amputavus pirštus, reikia skirti skausmą malšinančius vaistus, laiku gydyti siūles ir pakeisti tvarsčius.
Indikacijos rankų pirštų rekonstrukcijai
Su pūlingu procesu reikalingi antibiotikai, infuzinė terapija laikant skausmo falnga pirštus pagal indikacijas. Siūlės pašalinamos per dienų. Palankiai išgydžius po pirminės operacijos, pacientui gali būti pasiūlyta rekonstrukcija ir plastinės operacijos, taip pat protezavimas, palengvinantis darbą, vaikščiojimą ir atramą ant pėdos. Norint atsigauti po kojų pašalinimo, reikalingi kineziterapijos pratimai raumenims lavinti ir naujiems įgūdžiams panaudoti likusią koją. Trauminė amputacija Trauminė amputacija yra dalinis ar visiškas pirštų ar jų dalių atsiskyrimas traumos metu.
Chirurginis tokių traumų gydymas turi keletą savybių: Operacija atliekama tik tada, kai pacientas yra stabilios būklės pasveikus nuo šoko, normalizavus širdies ir plaučių darbą ; Jei neįmanoma atsiūti nuplėštos dalies, pirštas visiškai pašalinamas; Esant stipriam užteršimui ir užsikrėtimo rizikai, pirminis žaizdos gydymas yra privalomas, kai pašalinami negyvybingi audiniai, perrišami indai, vėliau daromos siūlės arba atliekama pakartotinė amputacija.
Jei amputuoti pirštai pristatomi kartu su pacientu, chirurgas atsižvelgia į jų galiojimo laiką ir audinių gyvybingumą. Laikymo temperatūra, mažesnė nei 4 laipsniai, yra pavojinga audinių nušalimams, o tada piršto siūti vietoje bus neįmanoma. Pirštų sindromas gali atsirasti dėl kitos ligos, pavyzdžiui, artrito.
Klijavimo pirštų sindromą gali išgydyti operacija pagal vietinę anesteziją, kad išlaisvintų sausgyslę ir užtikrintų slydimo lygumą. Šis palyginti mažas, tačiau veiksminga procedūra naudojama tik po to, kai kiti gydymo metodai nepavyko. Po operacijos pacientai gali grįžti į kasdienes profesijas per kelias savaites.
Reumatoidinis artritas Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kuri atsiranda, kai kūnas pradeda karą prieš savo sąnarius, įskaitant pirštų sąnarius. Sąnarių uždegimas neleidžia pirštų judėjimui ir rankų išvaizda.
Pirštų sujungimai turi deformuotą išvaizdą, o pirštai yra priversti egzistuoti neįprastai išlenktomis pozicijomis. Patinusių audinių gali sunaikinti ryšulius, kurie laikosi sąnarių ir pakenktų kremzlėms ir kaulams. Patinusi audiniai gali netgi sugadinti sausgysles, todėl jų atotrūkis. Jei sausgysis yra sulaužytas, pacientas negali sulenkti ar nutraukti piršto. Chirurginė intervencija gali padėti, kai gydymas nebegali kontroliuoti ligos. Sunkiais atvejais reumatoidinio artrito, šepečio chirurgija dažnai reikalinga atkurti judėjimą pirštų sąnarių.
Operacijos tikslas - sumažinti skausmą, gerinti pirštų funkciją arba ligos padarytą žalą panaikinimą. Chirurginis gydymas gali apimti patinusių audinių pašalinimą iš sąnarių arba aplink sausgysles, kurios gali sumažinti skausmą ir užkirsti kelią didesnei žalą sausgysliui.
Jei sausgyslė jau buvo sugadinta, operacija gali būti padaryta kompensuoti už žalą. Kartais yra pažeistų sąnarių paviršių keitimas pirštais ant plastiko ar metalo implantų. Reumatoidinėmis rankomis atliekamos chirurginės procedūros dažnai yra sudėtingos ir reikalauja pooperacinės terapijos, o atsigavimo laikotarpis priklauso nuo procedūros.
Tai yra ne mažiau, svarbu prisiminti, kad chirurgija nepašalina pati ligos.
Tai paveldima problema, kuri lemia laipsnišką pirštų lenkimą į delną su nesugebėjimo juos ištiesinti. Susitrauktų audinių nusėdimas gali skirtis nuo mažų gabalėlių iki labai storų juostų, kurios galiausiai gali traukti pirštus į delną dėl sutarčių sudarymo. Operacija apima šių kontraktinių audinių pašalinimą ir vykdoma pagal bendrąją anesteziją.
Pažeistas audinio pašalinimo procedūra arba poodinė ugnikalnija gali būti dalinė arba išsami. Su pilna fasdomija, audinys visiškai nuimamas ant delno ir yra naudojamas persodinti odos atvartą nuo kitos kūno dalies.
Ieškoti Išmintingas nuo galvos skausmo pradedantiesiems Hatha jogos gerbėjai žino, kad ši praktikayra apie 25 mudras. Visi jie atliekami guru prižiūrint. Mudros naudojami kvėpavimo stiprinimui, su sąmonės gilios koncentracijos meditacijomis. Neteisingas gijimas ir oficiali medicina pripažįsta, kad kiekvienas pirštas yra atsakingas už tam tikrą žmogaus kūno zoną.
Chirurgas iškirpia ir atskiria sutirštinto audinio juostą, išlaisvinant sausgyslę. Operacija turi būti atlikta labai tiksliai, nes nervai, kurie kontroliuoja pirštus dažnai yra glaudžiai apsuptas anomalų audinių.
Operacijos rezultatas priklausys nuo valstybės sunkumo. Dažnai galite tikėtis žymiai pagerinti pirštų funkciją, ypač po fizinės terapijos. Randai yra subtilūs, nepakankamai pastebimi.
Įgimtos deformacijos Dažniausiai vaikų anomalijos vaikams yra syndactilia fiksuojantys pirštai ir polidaktiškumas papildomi pirštai. Įgimtos rankų šepečių defektai gali trukdyti jų normalaus augimui ir galiausiai sukelti problemų, susijusių su pirštų judumu. Chirurgas gali atlikti plastinę chirurgiją, kuri jau pradeda veikti, kad padėtų rankai.
Syndactilia, labiausiai paplitęs įgimtas nenormalus šepetys yra nenormalus pirštų prijungimas tarpusavyje.
Reabilitacija po amputacijos pirštais
Viduryje ir nenurodyti pirštai dažniausiai yra fiksuoti. Su paprasta syndactilia, tik oda ir minkštas audinys yra prijungti ir su kompleksu - net kaulais. Gaisro atveju pirštai yra atskirti naudojant zigzagą, o naujos zonos sukuria odos atvartą nuo pirštų galo, griovelio regiono arba pilvo apačios. Kai mažas pirštas yra paveikta ar nykščiu, ši operacija yra maždaug šešių mėnesių amžiaus, kad būtų išvengta iškraipymo kaimyninių pirštų augimo metu, kaip dideli ir mažų pirštų trumpesnis nei kaimyniniai pirštai.
Priešingu atveju operacija atliekama aštuoniolika mėnesių. Polidaktilijos atveju papildomi pirštai paprastai yra nedideli minkšti audiniai, kuriuos galima lengvai pašalinti.
Išmintingas nuo galvos skausmo pradedantiesiems
Kartais pirštu bus kaulai, bet ne sujungimai. Retai papildomas pirštas yra visiškai suformuotas ir veikiantis. Rizika, restauravimas ir reabilitacija Visų rūšių plastinės chirurgijos šepetys, galimos komplikacijos: infekcijos jautrumo praradimas arba judėjimo apribojimas, kraujo krešulių formavimas, kraujavimas, randai. Atkūrimas skiriasi priklausomai nuo chirurgijos pobūdžio. Be to, dėl rankos raumenų ir sausgyslių uždegimo gali papildomai atsirasti įvairi edema, kuri taip pat gali apriboti judėjimą.
Lankydamiesi pas gydytoją, pacientai dažniausiai skundžiasi tokiais motorinių funkcijų pažeidimais: Nelenkite pirštų į kumštį Dažnai tai padaryti sunku dėl sąnarių ir raiščių aparato pažeidimo dėl įvairių sužalojimų ar jų perkrovos. Dėl bet kokio neigiamo poveikio atsiranda jungiamųjų kaulų dalių deformacija ir dėl to sutrinka rankos nerviniai audiniai, dėl kurių nesugebama suformuoti kumščio.
Šiuo atveju skausmas ne visada jaučiamas. Nykštis nelinksta Rekomenduojama kreiptis į neurologą, nes gana dažnai problema yra vidurinio nervo neurito pasireiškimas, taip pat galimas sausgyslės pažeidimas. Skaudu ryte sulenkti pirštus Priežastys, sukeliančios tokią būklę, paprastai yra sisteminio pobūdžio ir jas reikia atidžiai ištirti.
Pagrindinė priežastis gali būti medžiagų apykaitos sutrikimai ir druskų kaupimasis sąnarių ertmėse. Vidurinis pirštas tvirtai lenkiasi Tai yra vienas iš reumatoidinio artrito simptomų, kuris gali būti skausmingas. Tai gali pasireikšti kaip komplikacija po peršalimo, patirta sunkia forma.
Plaktuko pirštas
Kodėl sunku sulenkti pirštus? Sąnarių galūnių problemos yra plačių priežasčių rezultatas. Esant skirtingai motorinei veiklai, su amžiumi susijusiems pokyčiams, traumoms ir ligoms, gali uždegti sąnariai ir sutrikti sausgyslių elastingumas. Bet kokie neigiami veiksniai gali sukelti tokių ligų vystymąsi: Insultas Todėl tai veikia motorinius nervų centrus, kurie yra atsakingi už normalų viso kūno raumenų funkcionavimą. Sąnarių uždegimas, atsirandantis sutrikus motorinėms funkcijoms. Judėjimo metu atsiranda traškesys ir padidėja skausmas.
Stenozuojantis ligamentitas Atsiranda deformuojantis galūnių užraktas, o sąnario pajudinti tampa neįmanoma. Tai dažnai pasireiškia kartu su artroze. Kai pasireiškia liga, atsiranda sąnarių deformacija, todėl labai sutrinka judrumas, sumažėja judesių amplitudė. Gali pasirodyti vienu ar keliais pirštais. Bet kokie motorinių funkcijų pažeidimai yra labai pavojingi, jei jie nėra gydomi ir užkirsti jiems kelią.
Diskomforto buvimą gali lydėti skausmingi pojūčiai, kurie yra gana sekinantys, todėl greitai pavargsta. Žmogaus gyvybinė veikla yra rimtai sutrikusi, nes prarandama dauguma visos rankos funkcinių savybių, smulkioji motorika yra gerokai komplikuota. Patologijų vystymosi simptomai Įvairias pirštų patologijas lydi skausmingos apraiškos.
Jei sutrinka pirštų funkcijos, tai atsiranda kartu su patinimu, odos paraudimu sąnarių srityje.