Gydymo tikslas - normalizuoti sutrikusią kūno funkciją mažinant intoksikaciją, didinant pasipriešinimą, skatinant regeneraciją ir tt , pertvarkant pirminį svaiginamąjį fokusą arba išgydant bendrą infekcijos procesą, pašalinant pūlingą eksudatą, dezinfekuojant empimos maišelį, išlyginant plaučius ir išnykiant pleuros ertmę minimaliai liekamieji pokyčiai. Divertikulumai, susidarę dvylikapirštės žarnos sienose, gali žymiai pabloginti bendrą žmogaus būklę, prisidėti prie netinkamo maisto virškinimo ir liekanų stagnacijos virškinimo trakte. Raktiniai žodžiai: Išsėtinė sklerozė, statinė pusiausvyra, dinaminė pusiausvyra, kinezioteipas, judesių motorinė kontrolė, pusiausvyros valdymas, pusiausvyros klinikiniai testai.
Semyanyakovas, priklausomai nuo skausmo pobūdžio, išskiria šias divertikulės klinikines formas: latentinę, asimptominę, opensinę, mišrią, hepatovaskulinę ir kasos. Efremovaskuris stebėjo 43 dvylikapirštės žarnos divertikulių atvejus, mano, kad ligos eigoje galima išskirti kelis laikotarpius.
Iš pradžių, kai uždegiminis divertikulių procesas kol kas neapsaugo į gleivinę, pacientams sutrikdomi įvairūs dispepsiniai sutrikimai. Kadangi visa divertikulinio sienelė yra įtraukiama į uždegiminį procesą, iki serozinio dangalo, esant opos formavimui, divertikulių klinikinė įvaizdis keičia ir įgyja peptinės opos ypatybes. Su kiekvienu uždegiminio proceso paūmėjimu prisijungia prie ankstesnių pažeidimų nauji, atspindintys tolesnio komplikacijų vystymosi po divertikulio ir gretimų organų vystymosi požymių.
Pagal mūsų pastabas, šie simptomai yra labiausiai būdinga divertikulas dvylikapirštės žarnos: teisinga puse epigastrium skausmas, raugėjimas oru, sumažėjęs apetitas, vidurių užkietėjimas, rėmuo, silpnumas, pykinimas, nestabili išmatose, svorio netekimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, vėmimas, kartaus skonis burnoje, žagsėjimas, pilvo skausmas, skausmas bambos srityje, apsinuodijimas skausmu, burnos sausumas, rijimo sunkumas.
Skausmas yra pagrindinis simptomas. Dažniausiai jis yra lokalizuotas epigastriniame regione ir atsiranda po tam tikro laiko po valgio. Susižalojimai yra nuolatiniai ir skirtingi; nuo opos trūksta ilgalaikių remisijų.
Skausmas ar jo intensyvėjimas pastebimas beveik visuose pacientuose po gausaus valgio, persivalgymo; bendra artrozė cruveilhier ją pobūdis taip pat turi įtakos skausmo atsiradimui: aštrus ir šiurkštus maistas visada didina pilvo skausmą.
Mes siekėme sužinoti skausmo priklausomybę nuo paciento kūno padėties.
Pozicija dešinėje pusėje yra naudingiausias ištuštinti divertikulas, ir ant nugaros padėtį, sukelia grūstis ten, ir tikriausiai spaudimą kasos - taigi skausmo atsiradimo. Dažniausiai lokalizuotas skausmas epigastriniame regione, kuriame vyrauja židinys dešinėje pusrutulyje, taip pat bambos srityje. Vietinis skausmas yra susijęs su divertikulės buvimo vieta, taigi dažniau palpacija yra bėrimas nuo bambos dešinės pusės.
Pasikartojimas skausmas gali būti susijęs su pirma divertikulų dvylikapirštės žarnos, su pokyčių divertikulo divertikulitas, opa, navikus divertikulo ; antra, dėl divertikulinio slėgio aplinkinių susibūrimų, turinčių didelį jų dydį, ir ilgėjančio maisto uždelsimo. Topografija dvylikapirštėje žarnoje, ypač artumas iki kasa prisideda prie to, kai kurie pacientai pažymėjo dispepsiniai sutrikimų, tokių kaip rėmuo, pykinimas, atpylimas, oru ar maisto valgyti, ir, retai, vėmimas.
Šie sutrikimai gali pasireikšti tik tuomet, kai pasitaiko divertikulės patologiniai pokyčiai.
Kas yra dvylikapirštės žarnos divertikuliumas
Dėl dvylikapirštės žarnos divertikulio būna lėtinė. Vidutinė ligos trukmė yra metų. Periodiškai atsiranda paūmėjimai, pasirodo nauji skundai ir simptomai. Kiekvienas paūmėjimas vyksta savotiškai. Viena iš pagrindinių paūmėjimų pacientų, kuriuos mes pastebime, yra dietos pažeidimas.
Pacientų, su divertikulas tyrimo "dvylikapirštės" žarnyno pažymėta pilvo tempimas, skausmas ant paviršiaus, taip pat ant gilaus apčiuopa į epigastriumo regione ir teisus piloroduodenalnoy zonoje, parodė tendenciją į skrandžio rūgštingumo sumažėjimas.
Kaip matyti iš mūsų pastebėjimų, dvylikapirštės žarnos divertikulės specifinis klinikinis vaizdas nėra. Simptomatologijoje dvylikapirštės žarnos divertikulės klinika dažnai primena tokias ligas kaip pepsinė opa, cholecistitas, pankreatitas. Tačiau V. Vasilenko išskiria keletą sindromų dvylikapirštės žarnos divertikulyje: virškinimo trakte, pankreatijams, pvz.
Susipažinkime su dviem pagrindiniais. Dažniausiai dvylikapirštės žarnos divertikulė kliniškai pasireiškia virškinimo trakto forma. Osteoartritas ir osteochondrozė yra sujungtos į degeneracinių sąnarių ligų grupę; stuburo osteoartritas pasižymi dislokacija tarp ligos radiologinio ir klinikinio atvaizdo - netgi reikšmingas apofizinių sąnarių morfologinių pokyčių progresavimas, įskaitant didelių osteofitų susidarymą, paprastai kliniškai nepasireiškia; osteochondrozėje - priešingai, yra aiškus ryšys tarp gydymas baltymų artrozės diskų naikinimo, nustatomas radiografiškai, ir klinikinio pasireiškimo radikalaus sindromo.
Žinoma, stuburo osteoartritas ir osteochondrozė yra ligos, kurios dažnai lydi viena kitą, nes pokyčiai sąnarių sąnariuose žymiai padidina diskų apkrovą, kuri veda į osteochondrozę, ir atvirkščiai. Tačiau Amerikos reumatologijos koledžas, Italijos reumatologų draugija ir kiti žr. Toliau sujungė šias dvi skirtingas ligas į vieną grupę.
Visa tai atsispindi ICD Paciento būklė greitai pablogėja. Palyginti su seroziniu pleuritu, intoksikacijos sindromas yra ryškesnis; temperatūra tampa hektinė dienos svyravimai ° C. Kai pūlingas procesas persikelia į krūtinės audinį, skausmas šone padidėja, atsiranda audinių patinimas ir svyravimai dažniausiai ašutiniame regione ir susidaro odos fistulė.
Kai pleuros išsiskiria pūlinga ertmė iš plaučių, kepenų ir pan. Suformavus vožtuvo mechanizmą visceralinės pleuros defekto srityje, stebimas intensyvaus pneumotorakso klinikinis vaizdas.
Kai empirė prasiskverbia į broncho liumeną, kosulys didėja, sputos kiekis, atitinkantis pleuros ertmės turinį, smarkiai didėja. Ateityje, susidarius pakankamo skersmens bronchopleurinei fistulei, tam tikrų pacientų pozicijose pastebimas pūlingos eksudato išsiskyrimas.
Išnagrinėjus, krūtinės ląstos emulsijos pusėje kvėpavimo akte atsilieka, apatiniuose skyriuose sutrumpinamas smūginis garsas, viršutinė bendra artrozė cruveilhier ją riba atitinka Damozo liniją.
Esant oro pleuros ertmėje, nustatomas viršutinės nuobodumo ribos horizontalus lygis. Kvėpavimas yra susilpnėjęs, viršutinėje eksudato riboje gali būti girdimas pleuros trinties triukšmas. Pacientams, sergantiems interlobiniu, paramedicininiu ir baziniu suprafreniniu lokalizavimu, sunkūs diagnostiniai sunkumai atsiranda su empyema.
Formuojant ūminę pleuros ememiją, kraujo paveikslas tampa būdingesnis pūlingam procesui: segmentuotų leukocitų skaičius didėja, leukocitų formulė pereina į kairę, hemoglobino kiekis mažėja, ESR padidėja. Pleuros ūmaus empyemos rentgeno vaizdas atitinka eksudacinio pleurito vaizdą. Tačiau reikia pažymėti, kad yra didesnis polinkis į pūlingos pleuritas.
Dažnai yra eksudato horizontalaus lygio, kai į pleuros ertmę pažeidžiamos pūlingos nekrotinės sritys plaučių žievės sluoksnyje. Norint laiku diagnozuoti empirę, pleuros punkcija turi būti atlikta iškart po pleuros išsiskyrimo. Gavus pūlingą eksudatą, bakteriologiniai tyrimai yra ypač svarbūs: išsiaiškinti patogeno tipą ir jautrumą antibakteriniams vaistams.
Jei nėra patikimų duomenų ligos etiologijai nustatyti, gali būti svarstomas parietinės pleuros adatos biopsijos su ūminiu empyema klausimas. Remiantis mūsų duomenimis, 30,5 proc. Pacientų ir naviko histologinis parietalinės pleuros biopsijos mėginių tyrimas pacientams, sergantiems nežinoma etiologija, patvirtino tuberkuliozę; 67,8 proc.
simptomus širdies reumatas vaikų iš
Jokiu būdu nebuvo jokio audinių pūtimo vietoje. Pacientams, sergantiems visišku empyema ar plaučių audinio sunaikinimu, patartina atlikti torakoskopiją, vėliau nuleidžiant pleuros ertmę. Pleuros ertmės patikrinimas leidžia identifikuoti visceralinės pleuros defektus, įvertinti plaučių gebėjimą atkurti tūrį ir čiulpti turinį vizualiai kontroliuojant [Lukomsky GI, ]. Neigiami patologinių ir bakteriologinių tyrimų rezultatai rodo, kad empyema etiologija nustatoma atsižvelgiant į pagrindinę ligą: Ūminio pleuros empyemos eiga ir rezultatai priklauso nuo proceso etiologijos ir patoanatominių savybių, organizmo atsparumo būklės ir terapijos efektyvumo.
Pasak V. Struchkovo m. Pacientų po 2—3 mėnesių nuo ligos pradžios yra ūminio pūlingos pleurito perėjimas prie lėtinės pleuros empyemos. Pagrindinė šios priežasties priežastis - nebaigtas žlugusio plaučių ištiesinimas dėl jo fiksacijos su pleuros švartavimu su vėlyvu nutekėjimu ir nepilnu pleuros ertmės turiniuplaučių audinio standumas su pluoštiniais pokyčiais praeityje uždegiminiuose procesuosepleuros ertmės nutekėjimas po bronchopleralinio susidarymo fistula.
Daugeliu atvejų iki šiol empyemos sienos sienelėje susiformuoja storas nykstančių jungiamojo audinio sluoksnis, o siurbimo procesai blogėja. Pleurogeninės plaučių fibrozės progresavimas ir kvėpavimo biomechanikos pažeidimas sukuria kvėpavimo nepakankamumo pablogėjimo sąlygas. Liga progresuoja bangomis su pasikartojimų ir remisijų periodais. Paaugimo metu kūno temperatūra pakyla, sumažėja apetitas, sutrikdomas miegas, stebima leukocitozė ir padidėja ESR, o esant bronchopleurinei fistulei padidėja skreplių kiekis.
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA UGNĖ BANIENĖ
Anksčiau uždarytą empirę paūmėjimo laikotarpiu galima sukurti bronchopleurinę fistulę. Šiuo atveju per trumpą laiką 0, h išsiskiria didelis pūlingos skreplių kiekis.
Tiriant lėtiniu empyema sergančius pacientus, pastebimas svorio kritimas, silpnumas, veido paraudimas, cianozė, dusulys ir tachikardija.
Pirštai įgauna būdingą būgnų, nagų - laikrodžio akinių formą, kai kuriais atvejais yra skersinė nagų kryptis.
Krūtinės ląstos emulsijos pusėje sumažėja tūris, atsilieka kvėpavimo akte, tarpinės erdvės yra susiaurintos. Per empyemą nustatomas mušamojo garso nuobodumas, susilpnintas kvėpavimas.
Mokslinių tyrimų rentgeno metodai rentgenografija, tomografija, kompiuterinė tomografija, pleurografija, fistulografija paaiškina empyemos ertmės, plaučių audinio būklės lokalizaciją ir tūrį.
Dėl limfmazgių įsiskverbimo į krūtinės limfmazgius limfos nutekėjimas tampa lėtesnis, o pleura palieka pralaidesnę. Skystis patenka į pleuros ertmę.
Pleuros punkcija leidžia kontroliuoti pleuros skysčio sudėtį. Bakteriologinis eksudato tyrimas leidžia nustatyti patogeno tipą, jo jautrumą antibakteriniams vaistams.
Būtina prisiminti apie galimą lėtinio pūlingo pleurito tuberkuliozės etiologijos galimybę ir atlikti eksudatą sėjant Mycobacterium tuberculosis. Išsami literatūra apie empirinės tuberkuliozės diagnozavimą ir gydymą yra susijusi su sudėtingos kietos dirbtinės pneumotorakso problema. Bogush et al. Dėl smarkiai sumažėjusio tuberkuliozės dažnio ir dirbtinio pneumotorakso taktikos pasikeitimo trumpas laikastuberkuliozinių empyemų dalis nuolat mažėja. Reikia nepamiršti, kad pirmojoje ligos savaitėje neutrofilinė eksudato sudėtis su tolesniu perėjimu prie limfocitinės yra laikoma tuberkulioziniu seroziniu pleuritu; šie pacientai nėra įtraukti į pleuros empyema sergančių pacientų grupę.
Kaip ir serozinis pleuritas, tuberkuliozė empyema yra pagrįsta specifiniu granulomatiniu procesu pleuros lapuose, atsirandančiame dėl mikobakterijų tuberkuliozės.
Osteoartrito klasifikacija
Patologinis uždegimo vaizdas yra išsisklaidęs pleuros tuberkuliozė: kai kuriais atvejais dažniausiai yra produktyvi reakcija, kitose - ryškus eksudacinis-nekrotinis komponentas. Hillokai yra įvairių dydžių, vietose susilieja tarpusavyje. Kai kuriose vietovėse nustatoma pleuros opa. Pleura yra sutirštėjusi, padengta fibrinu. Pleuros pleurumo pralaimėjimas yra ryškesnis ir dažnesnis. Pleuros lakštų sklaida dažniau pasitaiko lymphomatogenous ir rečiau - dėl perversmo, atsiradusio dėl subpleurališkai esamo kaulinio dėmesio plaučiuose.
Pacientams, sergantiems lėtinėmis plaučių tuberkuliozės formomis, kurias sukelia nespecifinis procesas plaučiuose bronchektazė, pneumonija ir kt. Kai į pleurą susidaro atsitiktinis fokusas arba ertmė, susidarant bronchopleurinei fistulei, sukuriamos sunkesnės empymos, atsirandančios dėl mišrios infekcijos, sąlygos.
Po 2—3 mėnesių nuo ligos pradžios, kartu su specifiniais pokyčiais, pastebimas ryškus pluoštinių jungiamojo audinio susidarymas ir reikšmingas tirpalo sienelės sutirštėjimas.
Pluoštinių audinių plitimasis pleuroje sukelia mediastinalinių organų poslinkį, diafragmos kupolo fiksaciją ir nelankstumą, susilpnina tarpkultūrinę erdvę ir krūtinės deformaciją. Fibrotoraksas susidaro. Po kelių metų empyemos siena yra padengta kalkių druska 8. Pleuros išsiskyrimo priežastys Dauguma tuberkuliozės pūlingų pleuritas prasideda smarkiai.
Kaip ir serozinis pleuritas, prodrominis laikotarpis galimas 2—3 savaites, kai atsiranda skausmas šone ir padidėja.
Ateityje kūno temperatūra smarkiai pakyla. Karščiavimą lydi sunkūs šaltkrėtis. Skausmas šonuose pakeičiamas sunkumo jausmu dėl eksudato kaupimosi. Greitai augantis silpnumas, dusulys, tachikardija.
Pradedant būklę ir sunkumą, serozinis ir pūlingas eksudatas negali būti patikimai diferencijuotas. Kartais tuberkuliozės empyema gali išsivystyti be ryškių klinikinių apraiškų šalto empyema : kūno temperatūra išlieka normali, nėra intoksikacijos reiškinių, hemograma nepasikeičia.
Nepaisant klinikinių apraiškų mažumo, galima sukurti bronchopleuralinę ar pleurotoracinę fistulę su atitinkama klinikine nuotrauka. Kai subtilus kaulinis fokusas yra sulūžęs, pradžia gali būti audra: staiga yra staigus šoninis skausmas, karščiavimas, tachikardija, dusulys. Klinikinis piropneumotorakso vaizdas. Užduoties atlikimas neturėtų užtrukti ilgiau kaip 30 s, priešingu atveju galima teigti, kad pacientui kasdieninėje veikloje reikalinga didelė kito asmens pagalba ir rizika pargriūti yra labai didelė.
Mobilumo ir pusiausvyros dinamikos gydymo eigoje nustatymui tinkami naudoti SET, 6 minučių ėjimo testai ir BPS vertinant kliniškai stabilius, vidutiniškai pasireiškiant IS, sergančiuosius. Šie testai įvardinti patikimais taikant IS profilio tiriamiesiems 25 pėdų ėjimo laikui testas, 6 min. Šio testo validumas ir patikimumas testuotas vyresnių asmenų su vienos apatinės galūnės amputacija grupėje.
Taip pat testas parodė gera interrater 0.
Medicinos ekspertas
Užtrunkant atlikti šį testą Tai daugiafunkcinis įvertinimas, galintis apibrėžti 24 24 mobilumą, dinaminę pusiausvyrą einant ir įvertinti riziką nukristi. Užduotys įtraukia ėjimo greičio keitimą, ėjimą sujungiant su galvos judesiais, ėjimą aplink arba per kliūtis, ėjimą ir apsisukimą apie savo ašį.
Atlikimas įvertinamas 4 taškų skalėje Fosberg et al, Cattaneo ir kt. Ši studija parodė, jog DEI pasižymi geru konstruktyviu valdumu kaip testas, kuris taikomas dinaminei pusiausvyrai eisenos metu tirti. Whitney rado 0. Panašioje grupėje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog skalės surinktų balų suma lygi 19 ar mažesnė, rodo riziką nukristi.
Dvylikapirštės žarnos rentgeno tyrimas; bendras ir biocheminis kraujo tyrimas. Gydymą paskiria tik gydantis gydytojas po tikslios diagnozės. Nerekomenduojama vartoti jokių tradicinės medicinos medikamentų ar patarimų, nes tai gali sukelti rimtų pasekmių. Gydymas Paprastai dvylikapirštės žarnos divertikuliozė gerai reaguoja į konservatyvų gydymą.
Atlikti patikimumo tyrimai ir grupėje sergančiųjų IS, kurie nustatė gerą inter ir intrarater patikimumą Cattaneo et al, Naudojant statistinius skaičiavimo metodus, DEI apibrėžtas kaip turintis aukštą jautrumą nustatant kritimų riziką ir ar taikoma intervencija yra naudinga Fosberg et al, Berg pusiausvyros skalė BPS pateikia 14 užduočių, kurias leidžia įvertinti nuo 0 negalimas atlikimas iki 4 visiškai reikalavimus atitinkantis atlikimas.
Užduotys įtraukia gebėjimą sėdėti, stovėti, pasvirti, apsisukti, išsilaikyti vertikalioje pozicijoje stovint ant vienos kojos. BPS nustatyta kaip geras kritimų rizikos įvertinimo metodas vyresnių asmenų tarpe.
Surinkus mažiau 45 balų sumą, nustatoma didelė rizika nukristi Cattaneo et al, Maksimalus galimas rezultatas 56 balai balai rodo mažą tikimybę pargriūti, vidutinę tikimybę pargriūti, o surinkus mažiau nei 20 balų laikoma, kad pacientas turi rimtų pusiausvyros sutrikimų ir yra didelė rizika pargriūti. Pasitikėjimo pusiausvyra skalė PPS ,tai skalė, kurioje tiriamasis pats įvertina savo pasitikėjimą gebėjimu išlaikyti pusiausvyrą oje kasdieninių situacijų.
Testo patikimumas įvertintas vienos apatinės galūnės amputaciją patyrusių asmenų grupėje 0. Pagyvenusių asmenų grupėje vertintas PPS validumas kartu su Kritimo rizikos skale, rastas kaip labai aukštas Cattaneo et al, Ši skalė buvo sukurta senyvo amžiaus asmenims, išvesta iš Kritimų Veiksmingumo Skalės angl. Falls Efficacy Bendra artrozė cruveilhier ją ir buvo priimta daugelyje pasaulio šalių, išversta jų kalbomis, bei adaptuota atskiroms kultūroms bei aplinkos aspektams.
Yra galimybė, jog vyrų ir moterų pasitikėjimas pusiausvyra skiriasi, tačiau įrodymai yra nevienareikšmiški. Vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys, sergančios IS, linkusios išreikšti didesnę kritimo baimę negu sergantieji vyrai. Tačiau skirtumas tarp lyčių nėra toks didelis, kad darytų įtaką skalės pritaikymui.
Taip pat ji gali būti taikoma diferencijuojant kritimų riziką turinčius ir neturinčius asmenis specifiškumas 77 proc. Nilsagard, Carling, Forsberg, Pusiausvyros reikalaujančios veiklos įtraukia psichologinius veiksnius.
Simptomai ir plaučių pleuritas
Studijos, tiriančios IS sergančiųjų psichologinius aspektus, visų pirma pateikia sąvoką baimė nukristi, kuri apibrėžiama kaip ilgalaikis susirūpinimas nukristi, gydymas nuo sąnarių ir raumenų nugarą veiklos apribojimus.
Savarankiškumas apibrėžiamas kaip asmens pasitikėjimas atlikti tam tikrą užduotį. Aukštas savarankiškumas padidina sėkmingą veiklos atlikimo galimybę, nepriklausomai nuo fizinių gebėjimų. Didelę kritimų riziką turi sergantieji IS, kuriems pasireiškia pagrįsta kritimų baimė dėl jau įvykusių kritimų, ir tiems, kurie turi susirūpinimą, jog kritimai yra būdingi šia liga sergantiesiems, nors nėra patys patyrę kritimų.
IS sergančiųjų pasitikėjimui stiprinti reikalinga gerinti funkciją, tačiau taip pat ir mokyti tam tikrų veiklų valdymo bei aplinkybių interpretavimo. Taip pat pasitikėjimą galima stiprinti įvairiomis intervencijomis Nilsagard, Carling, Forsberg, Funkcinis siekimo testas FST vienos užduoties dinaminis bandymas, naudojamas nustatant pusiausvyros sutrikimus. Šio testo metu pacientas vieną ranką pakelia 90 laipsnių kampu, sugniaužia kumštį ir siekia ranka pirmyn.
Ant sienos tiriamojo žastikaulio galvos aukštyje pritvirtinama matavimo skalė centimetrais. Atliekant užduotį negalima žengti žingsnio, liesti matuoklės arba kitų paviršių. Nuo trečiojo delnakaulio distalinės dalies matuojamas maksimalus atstumas, kurį tiriamasis gali pasiekti, išlaikydamas tą patį atramos plotą.
Interpretacija: 0 14 cm didelė rizika pargriūti; cm vidutinė rizika pargriūti; nuo 25 cm rizika pargriūti maža. Scheffer et al. ISES patvirtinta priemonė naudojant tiriamųjų savianalizei, siekiant papildyti informatyvumu objektyvias priemones, vertinančias apatinių galūnių funkcijos pokyčius, atsitiktinių imčių, kontroliuojamų tyrimų metu pacientams, sergantiems IS Goodman et al.
Skalė sudaryta iš 12 klausimų, kurie vertinami nuo 1 "visiškai ne" iki 5 "labai" 1 priedas. Kiekvienas iš 12 klausimų susijęs su skirtingais ėjimo funkcijos aspektais ir kokybe, tokiais kaip gebėjimas vaikščioti, ėjimo greitis, gebėjimas bėgti, gebėjimas užlipti arba nulipti laiptais, stovėti, išlaikyti pusiausvyrą, ištvermė, eisenos vienodumas, ar reikalingos pagalbinės priemonės namuose, laukepastangų ir koncentracijos reikmė.
Suskaičiuojamų balų suma siekia nuo 12 iki 60 ir yra paverčiami į skalę nuo 0 iki Aukštesni balai atspindi sunkesnę vaikščiojimo negalią Sidovar et al. ISES taškų validumas pirmiausia paremtas 25 pėdų ėjimo ir 6 min. Tai pagrindžia išvadą, jog ISES taškų skalė suteikia informacijos apie IS pacientų ėjimo greitį ir ištvermę, bet neįvertina eisenos kokybės.
ISES yra siejama su ėjimo greičiu, žingsniais per minutę ir žingsnio ilgiu. Žingsnio ilgis ir žingsniai per minutę yra ėjimo greičio determinantės. Asocijacijos tarp ISES taškų skalės ir kitų eisenos parametrų rodo, kad ši skalė geba atskleisti eisenos ciklo trikdžius, būdingus IS sergantiesiems, tokius kaip prailgėjusi dvigubos atramos fazė.
Tai suteikia pagrindimą skalės validumui kaip bendra artrozė cruveilhier ją priemonei. ISES turėtų būti vertinama kaip nebrangi ir lengvai taikoma priemonė išsamiam IS sergančiųjų eisenos sutrikimų vertinimui Pilutti et al, PPS ir DEI geriau apibrėžia kritimo riziką esant krintančiųjų ir nekrintančiųjų bendra artrozė cruveilhier ją, nustatydamos skirtumą tarp rezultatų: PPS rezultatai 65 procentais ir DEI 31 procentais aukštesni kritimo rizikos neturinčių asmenų grupėje.
BPS parodė aukščiausią specifiškumą, tačiau mažiausią jautrumą Thorbahn ir Newton tyrime, kuriame jautrumas įvertintas 53 proc. Priešingai, Gydymas osteoartrito 2-ojo laipsnio Cook et al. Bendra artrozė cruveilhier ją pat prieštaringi rezultatai gauti, kuomet testai naudojami įvertinti užduočių atlikimą pasitelkiant kompensacines priemones.
Tai patvirtina testų, kaip fizinio mobilumo vertinimo metodų, validumą sergantiesiems IS. Nustatyta, jog užduotys, įtraukiančios galvos ar viso kūno pasisukimus, yra sudėtingiausios asmenims, sergantiems išsėtine skleroze Cattaneo et al, Tiriamieji ir tyrimo metodai Tyrime dalyvavo 48 asmenys, sergantys išsėtine skleroze 19 vyrų ir 29 moterys. Tiriamųjų amžius 42,5±19,5m. Liga nustatyta prieš 20,5±16,5 metų. Tiriamieji atsitiktiniu atrankos būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 24 tiriamuosius kiekvienoje grupėje 2 pav.
Pagrindinis tiriamųjų atrankos kriterijus buvo gebėjimas eiti ir stovėti be pagalbinių priemonių. Visi tiriamieji yra darbingi žmonės, savanoriškai atvykę dalyvauti tyrime. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal lytį Tyrimo metodai 1.
Statinės ir dinamines pusiausvyros tyrimas klinikiniais testais. Statinės ir dinaminės pusiausvyros tyrimas Statinė ir dinaminė pusiausvyra buvo vertinama atliekant Funkcinio siekimo, Stotis ir eiti testą, Berg pusiausvyros, Išsėtinės sklerozės eisenos, Pasitikėjimo pusiausvyra skalę, ir Dinaminio eisenos indekso skaičiavimą, anketinė apklausa 2 priedas.
Kinezioteipavimas Tyrime buvo naudojamas K-Active kinezioteipas, klijuojamas dviem skirtingomis technikomis: Funkcinis korekcinis teipavimas Kinezioteipas klijuojamas ant dvilypio ir priekinio blauzdos raumens funkcine korekcine technika, naudojant paruoštas,i formos kinezioteipo juosteles.
Juostelių ilgis buvo kerpamas atsižvelgiant į blauzdos ilgį. Ši technika naudojama, kai norima padidinti proprioceptorių stimuliaciją bei palengvinti judesio atlikimą Gonzalez et al, Prasidėjus sąnarių irimo procesui artrozeisumažėja hialurono rūgšties koncentracija sąnariniame skystyje ir sutrinka jo apsauginė funkcija.
Tai sukelia sąnario Priemonių OA išgydyti dar nėra, tačiau yra galimybė sumažinti skausmus, pagerinti sąnario judesių amplitudę bei paciento gyvenimo kokybę. Tipiški artrozės. Sunkesniais atvejais sausgyslių uždegimui malšinti kineziterapeutas taiko ultragarso ir lazerio terapiją. Kartais pažeista sritis masažuojama. Tendinito gydymas.
Eksperimentas truko ilgiau sumazejes lytinis potraukis Vieno valgymo įpročius kartu didėjančiomis naudoti sekso terapeutė ir išretintas pušynas. Katėms - ml.
Ūminės fazės ligos išgydyti klinikinių simptomų išnykimo administruoja kainą ir nuomoni. Vakuuminis- limfodrenažinis masažas gali išgydyti net įsisenėjusį kai nenaudojama jokių injekcijų. Kokybiškas grožis už mažesnę kainą. Tokių injekcijų metų eigoje gali prireikti artritas, artrozė, podagra reikalauja Salmonelės bakterijos gali padėti išgydyti.
Kačių šeimininkai puikiai žino, kad jų augintiniai pasižymi tingumu. Vienus tai žavi ir jie greitai prisitaiko prie savo kačių, kiti gulinėjimus.