Paūmėjimo prevencija Flebotrombozės profilaktika ypač svarbi pacientų grupėms, kurioms yra didelė šios ligos rizika: chirurginėse intervencijose ginekologijoje, hipertenzija patinančios kojos ir traumatologijoje, esant rimtiems širdies ir kraujagyslių patologijoms. O kalbant apie migraciją — tie, kurie sugalvojo kelti įtampą, labai gerai žinojo, kad migracija — tai ta tema, kuri bet kurioje šalyje sukels vidinių įtampų. Juosmens neurodinaminiai testai Neurodinaminiai testai leidžia patikrinti mechaninį nervinio audinio judėjimą ir jo jautrumą mechaniniam stresui ar kompresijai. Bet, kadangi informacijos yra be galo daug, sugebėti ją visą suvaldyti turbūt įmanoma tik Kinijoje ar kitoje valstybėje, kur informacijos sklaida ribojama [valdžios]. Jų taip pat gali atsirasti ir ilgaausiams susikandžiojus ar susidraskius.
Tam įtakos turėjo keli veiksniai, bet vienas svarbiausių — auginti triušius nėra taip lengva, kaip atrodo.
Nemaža dalis gyventojų triušius pradėjo auginti išgirdę ar kažkur perskaitę, kad šiuos gyvūnus auginti labai lengva, jie vislūs, greitai dauginasi ir per trumpą laiką galima gauti didelį pelną. Daugelis tikėjosi, kad viskas klosis lengvai. Tikrovėje pasirodė, kad triušius auginti nėra taip lengva ir paprasta. Augintojų nusivylimas triušininkyste įvyko dėl kelių objektyvių priežasčių: vieniems augintojams pritrūko patirties, kitiems — tiesiog nusibodo, trečiųjų turėtas viltis sėkmingai auginti triušius sužlugdė augintinių ligos, dėl kurių dalis jų nugaišo, kiti — persirgę sulyso, blogai augo ir tapo netinkami veislei.
Veterinarams ir patyrusiems ilgaausių augintojams seniai yra žinoma, kad gerokai lengviau ligų yra išvengti, negu jas gydyti.
- Mano ūkis - Triušių ligų profilaktika
- Diabeto vaistas gali padėti prarasti demenciją - Healths -
- Komentarai: 0 Kelių sąnarių skausmas Kojų sąnarių skausmas — traumos ar ligos požymis.
- Mityba sergant onkologinėmis ligomis: ar galima laikytis dietų? - Voruta
Tai dažniausiai susiję su tuo, kad kai kurios triušių ligos yra nepastebimos — augintojas nemato, kad gyvūnas serga, o liga nustatoma tik jam nugaišus. Todėl svarbiausia yra tinkama profilaktika, norint išvengti ligų, užtikrinti triušių sveikatą ir atsparumą. Kaip išvengti problemų? Yra tam tikrų priemonių, kurių privalu laikytis, jei norime, kad triušiai kuo mažiau sirgtų.
Triušių ligų profilaktikos priemones iš dalies galima suskirstyti į tokias grupes: užkrečiamųjų ligų kontrolė; griežta atranka ir tinkamas triušių veisimas; tinkama priežiūra ir laikymas; visavertis šėrimas kokybiškais pašarais; organizmo atsparumo stiprinimas.
Didžiausią žalą triušininkystei padaro užkrečiamosios ligos: miksomatozė, pastereliozė, hemoraginė triušių liga. Susirgimus sukelia įvairūs patogenai: virusai, bakterijos, parazitai ar grybeliai. Užkrečiamųjų ligų profilaktikai labai svarbu laikytis biosaugos reikalavimų. Svarbu žinoti, kad šios grupės ligos neatsiranda iš niekur, jos kažkaip į triušidę turi atklysti.
Norint to išvengti, pirmiausia triušius, skirtus veislei, reikėtų pirkti tik iš žinomų augintojų, kurie tinkamai juos prižiūri, laiku vakcinuoja, laikosi biosaugos reikalavimų. Dažnas ilgaausių augintojas mėgsta pasipuikuoti savo augintiniais, todėl triušidę ir triušius demonstruoja pažįstamiems kolegoms ar pirkėjams.
Hipertenzija patinančios kojos. Kodėl blauzdos ir ką daryti šiuo atveju?
Šito reikėtų vengti, nes ne kartą buvo, kad triušių ligos pasirodė po tokių vizitų — kiti žmonės, ypač patys laikantys triušius, perneša ligos sukėlėjus ant batų, drabužių, rankų, plaukų. Iš kitų augintojų ar parodų naujai įsigytus triušius būtina karantinuoti — laikyti juos atskiroje patalpoje ne mažiau kaip 30 dienų ir tik po to įleisti į bandą.
Jei bus sergančių, tikėtina, kad per ilgą karantinavimo laiką ligos požymiai išryškės. Taip išvengsite išlaikyti ligos koją tik ligų, bet ir didelių nuostolių. Labai svarbi profilaktikos priemonė yra ir triušių skiepijimas vakcinavimas.
Būtina žinoti, kad vakcinuoti galima tik sveikus triušius, paliegusių ar sergančių ilgaausių skiepyti negalima. Pavojingiausios ligos Daugiausia žalos triušininkystei padaro hemoraginė triušių liga vadinamasis marasnuo kurio per trumpą laiką gyvūnai masiškai gaišta. Norint juos apsaugoti, 2,5 mėn. Naudojama vienvalentė vakcina nuo maro.
Epilepsija
Imunitetas išlieka vienus metus, todėl triušiai kas 12 mėn. Tinkamai paskiepyti triušiai hemoragine liga paprastai nesuserga. Daug nuostolių padaro ir miksomatozė.
Teko girdėti ne vieno augintojo nuomonę, kad susirgti gali net ir skiepyti triušiai, todėl jų vakcinuoti iš viso neverta. Toks požiūris yra klaidingas.
PRENUMERUOKITE IR SEKITE MUS
Miksomatoze suserga didžioji dauguma nepaskiepytų triušių, o vakcinuotų — tik vienetai. Be to, persirgę triušiai išlieka šio viruso nešiotojai ir toliau jį platina.
Tačiau miksomatozės vakcina iš tikrųjų nėra efektyvi ir dažnai neužtikrina laukiamo efekto. Geresni rezultatai gaunami, kai vakcinuojama 2 kartus.
Pirmą kartą jauni triušiukai vakcinuojami ne anksčiau kaip 1,5 mėn. Taigi, triušiai 2 kartus skiepijami nuo miksomatozės ir kartą nuo hemoraginės ligos. Imunitetas susidaro po 9 parų ir išlieka 6 mėn. Miksomatozę labai platina uodai, todėl reikia stengtis, kad jie negalėtų išlaikyti ligos koją į triušių patalpas — į triušidės langus ir duris įdėti tinklelius, pakabinti musių ir uodų gaudykles.
Diabeto vaistas gali padėti prarasti demenciją
Dar viena triušių užkrečiamoji liga yra pastereliozė, kuri dažnai pasitaiko pramoninėse fermose. Genties, kuri sukelia minėtą ligą, bakterijų dažnai randama triušių aplinkoje ir žinoma, kad susirgimas labai susijęs su gyvūnų imunitetu.
Pastebėta, kad paprastai serga jauni, silpnesni ar netinkamose patalpose kur būna skersvėjai, daug drėgmės ir amoniako laikomi triušiai. Svarbiausios profilaktikos priemonės Laikymo sąlygų kontrolė patalpoje turi būti palaikoma 16 oC temperatūra ir 50—70 proc. Reikėtų nepalikti veislei silpnų, kvėpavimo ligomis linkusių sirgti triušių. Ankstyvas išlaikyti ligos koją sav. Literatūroje yra aprašytas triušių skiepijimas avių pastereliozės vakcinomis, bet jos gero efekto neduoda.
Sėkmingai triušininkystės plėtrai įtakos taip pat turi neužkrečiamųjų triušių ligų kontrolė.
Smegenys sužeidžiamos sunkių galvos smegenų traumų metu kraujavimas į smegenis, smegenų sutrenkimas. Kai sergama progresuojančiomis smegenų ligomis, tad ir turint smegenų auglių. Įgimtos ligos, pavyzdžiui, tuberozinė sklerozė. Epilepsija nėra paveldima liga, tai yra epilepsija nėra perduodama vaikui iš tėvo ar motinos. Tačiau polinkis sirgti epilepsija įvairiose šeimose gali būti skirtingas.
Tinkamas triušių veisimas ir porų parinkimas yra svarbi priemonė, siekiant sumažinti tiek užkrečiamųjų, tiek neužkrečiamųjų ligų pasireiškimą. Veislei reikėtų palikti gerai išlaikyti ligos koją, atsparius ligoms, niekada nesirgusius gyvūnus. Poruojant reikėtų vengti artimo giminingo veisimo, nekergti labai senų ar per jaunų triušių, nes tai sumažina jų atsparumą ligoms.
Kodėl kojos išsipučia ir ką reikia daryti šiuo atveju? - Gonartrozė
Triušidžių įrengimas Pradėti auginti triušius nesunku ir nebrangu, nes nereikia gerai įrengtų pastatų ir brangiai kainuojančių įrengimų. Tačiau, įrengiant triušides ir gaminant narvus, reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.
Proven Health Benefits of Avocado
Nuo tinkamai įrengtų statinių labai priklauso triušių sveikata — dėl netinkamo laikymo dažniausiai kenčia jų kvėpavimo sistema. Dėl skersvėjų ar per didelės drėgmės, amoniako, anglies dvideginio, mikroorganizmų, dulkių koncentracijos triušiai pradeda sloguoti, čiaudėti, kosėti ir kartais gali gaišti. Triušidės turi būti be skersvėjų, gerai vėdinamos, sausos, atitikti zoohigieninius reikalavimus.
Laikant triušius narvuose lauke ne triušidėsekai kurie rodikliai amoniako, anglies dvideginio, mikroorganizmų kiekio, dulkių koncentracijos būna gerokai mažesni. Tačiau, laikant triušius lauko sąlygomis, neįmanoma kontroliuoti aplinkos temperatūros.
NAUJAUSI KOMENTARAI
Augintojai turi žinoti, kad triušiai lengviau pakelia šaltį nei karštį, nes jų kūnas neprakaituoja, o drėgmę garina tik per ausis.
Dėl to netinkamai laikomi karštą vasaros dieną triušiai gali gaišti nuo saulės ar šilumos smūgio. Kad taip neatsitiktų, ilgaausių narvus reikia statyti pavėsyje taip, kad ant triušių nekristų tiesioginiai saulės spinduliai, o kad viduje nebūtų karšta, narvų negalima daryti aklinų, t.
Trina su sąnarių skausmas triušius lauko narvuose žiemą, reika laikytis tam tikrų reikalavimų. Jei aplinkos temperatūra žema, naudoti nipelinių girdyklų negalima, nes jose užšąla vanduo.
Triušiai negali atsigerti kada nori, todėl mažiausiai 2 kartus per dieną būtina juos pagirdyti. Norint sumažinti troškulį, patartina šerti sultingaisiais pašarais: runkeliais, morkomis. Žiemą narvuose patartina palikti daugiau kraiko, kad būtų sausa.
Dėl šilumos patartina narvų vielos tinklo dureles uždengti audeklu ar plėvele. Narvai turi būti tinkamo dydžio, siūloma juos gaminti, atsižvelgiant į veislinių triušių veisles ir svorį.
Per mažuose narvuose laikomi triušiai patiria diskomfortą, o patelės gali suėsti ar nežiūrėti atvestų jauniklių. Paprastai vidutinio dydžio ilgaausiams naudojami 80 ilgis x 60 plotis x 50 aukštis cm dydžio narvai.
Pasak gyvūnų gerovės specialistų, narvo aukštis turi būti toks, kad triušis galėtų visu ūgiu atsistoti ant užpakalinių kojų. Kartais patelėms dar padaroma atskira triušiavimosi patalpa. Narvams gaminti tinka įvairios medžiagos: medis, metalo tinklas, fanera, medžio drožlių plokštės ir kitos. Edema in joints nuo veislės ir ūkinės paskirties, triušius galima laikyti ant kraiko ar vielos tinklo.
Svarbu žinoti, kad stambių veislių Belgijos milžinai, prancūzų avinai ar triušiai, kurių kojų plaukuotumas prastas reksaiant vielos tinklo nelaikomi, nes jiems prasitrina kojų padai, atsiranda žaizdų, o vėliau, patekus užkratui, susiformuoja pado opos. Laikant vielos tinklo narvuose, retkarčiais triušiams reikia įdėti medžio obelų, drebulių, beržų, karklų, ąžuolų ir kt. Žiemą galima duoti išlaikyti ligos koją, eglių šakų. Tai gera profilaktikos priemonė ne tik dantų ligoms, bet ir imunitetui stiprinti, nes su tokiu pašaru triušiai gauna karotino, vitaminų, kitų naudingų organizmui medžiagų, kurios yra svarbios organizmo atsparumui palaikyti.
Komentarai
Narvuose neturi būti išsikišimų, aštrių kampų, kraštų, į kuriuos triušiai galėtų susižeisti, nes pažeistose vietose po oda dažnai susiformuoja pūliniai abscesai. Jų taip pat gali atsirasti ir ilgaausiams susikandžiojus ar susidraskius.
Labai dažnai taip atsitinka, kai kartu laikomi vyresni negu 3 mėn. Todėl patartina vyresnius patinus laikyti narvuose po vieną arba juos kastruoti. Abscesai blogina mėsos kokybę, todėl dalį skerdenos ar net visą tenka brokuoti.
Šėrimo įtaka sveikatingumui Didelę reikšmę išlaikyti ligos koją virškinamojo trakto ligų profilaktikai turi tinkamas šėrimas. Dažniausios susirgimų priežastys būna dėl netaisyklingo mitybos režimo, nekokybiškų pašarų ar per greito pašarų pakeitimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Triušiai turi būti šeriami tuo pačiu laiku, nes jų organizmas greitai pripranta išlaikyti ligos koją tokio režimo ir geriau pasisavina medžiagas. Su pašaru ilgaausiai turi gauti įvairių organizmui reikalingų elementų, todėl jų racionas turi būti subalansuotas pagal rekomenduojamas normas atskiroms amžiaus grupėms. Pašarai turi būti geros kokybės. Draudžiama triušius šerti suplėkusiais, sušalusiais, sugedusiais pašarais. Kartais, suėdę nuodingų augalų aitriųjų vėdrynų, nuodingųjų nuokanų, maudų, šilagėlių, durnaropių, didžiųjų ugniažolių, čemeriųilgaausiai suserga ar net gaišta.
Nuo lietaus ar rasos sušlapę dobilai ir liucernos dažnai sukelia pilvo pūtimą. Patyrusių triušininkų patirtis rodo, kad šviežios, neseniai nupjautos nevytintos žolės ypač jaunikliams, jaunesniems negu 3 mėn. Žolę laikyti ar vytinti reikėtų sudėjus plonu sluoksniu, kad ji nekaistų.
Šeriant sultinguosius pašarus, jie turi būti nuvalyti. Runkelius ar morkas patartina šerti žalius nešutintussupjaustytus — g gabalėliais. Nereikėtų triušių šerti pažaliavusiomis bulvėmis, nes jose randama nuodingos medžiagos — solanino.
Negalima šerti ir supelijusiais pašarais, juose būna gausu įvairių toksinų, kurie apnuodija organizmą. Ilgaausių racioną vertėtų keisti pamažu.
Naujus pašarus reikia pradėti šerti mažomis porcijomis ir jas didinti po truputį, prie visos normos pereinant per savaitę. Virškinamojo trakto ligomis dažniausiai serga neseniai nuo patelių atjunkyti jaunikliai.