Iš motinos vaisiui — užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu. Pavieniai EIEC infekcijos atvejai, taip pat protrūkiai registruojami ir išsivysčiusiose šalyse. Dantų skausmas Kas tai yra? Visi lytiniai partneriai turėtų būti ištirti ir gydomi kartu. Daugelis žmonių pastoviai vartoja per daug cukraus ar jo turinčių produktų saldumynai, baltų miltų gaminiai, kurie beveik prilygsta cukrui. Tinkamai šiluminio apdoroto kiaušinio trynys neturi būti skystas ar minkštas; Išvirtus ar keptus kiaušinius suvartoti nedelsiant.
Mikotoksikozė — tai susirgimas, kurį sukelia maisto produktai užteršti pelėsiniais grybeliais ir jų gyvybinės veiklos produktais — mikotosinais. Pelėsinių grybelių toksinai yra ne tik labai nuodingi, bet ir skatina apsigimimus bei suaktyvina vėžines ląsteles.
Apie jersinijas. Siekdami išvengti apsinuodijimų maistu ir ilgiau išlaikyti maisto produktus šviežius, laikome juos šaldytuve.
Sąnariai traška, braška – ar tai gali būti ligos pradžia?
Žema temperatūra sulaiko daugumos mikrobų augimą bei dauginimąsi. Bet yra mikrobų, kurie gerai auga ir dauginasi, esant žemai temperatūrai. Tokie mikrobai yra jersinijos, o jų sukelta liga — jersiniozė. Skirtingai nei kitos bakterijos, jersinijos mėgsta šaltį ir jos puikiai dauginasi 2—4°C temperatūroje.
Lėtinė alergija
Nustatyta, kad drėgnoje ir šaltoje aplinkoje jersinijos ilgai išlieka gyvybingos, neprarasdamos savo patogeniškumo. Tačiau sausoje aplinkoje, veikiamos tiesioginių saulės spindulių, jersinijos žūva per 10 minučių.
Šios bakterijos jautrios dezinfekavimo medžiagoms. Pagrindinis infekcijos bakterijų šaltinis yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai.
Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūninio maisto, gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens. Tačiau galimas užsikrėtimas ir dėl tiesioginio kontakto su sergančiu gyvūnu ar namų augintiniu; kūdikius gali užkrėsti juos prižiūrintys asmenys, jei jų rankos buvo užterštos bakterijomis.
Dantų ligos, simptomai, gydymas
Gamtoje jersinijos parazituoja tarp graužikų. Žmogus šiame procese yra tik atsitiktinis ir dažniausiai galutinis šios bakterijos šeimininkas. Infekcija gali plisti per gyvūnų fekalijomis tiesiogiai ar netiesiogiai per dirvožemį infekuotas daržoves morkas, kopūstus, bulves, burokus, svogūnusvaisius, mėsos kiaulienos, avienos, triušienos, jautienospaukštienos ir pieno produktus, vandenį.
Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas jersinijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis. Į maistą jersinijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa, paukštiena, daržovės.
Žaliavinis karvės ar ožkos pienas, iš jo pagaminta varškė, sūris taip pat gali būti infekuoti, ypač jei gyvuliai sirgo mastitu mikrobų sukeltu ūminiu infekciniu pieno liaukos uždegimu. Pirminis daržovių užteršimas jersinijomis įvyksta dar laukuose vegetacijos metu, taip pat nuimant derlių bei sandėliuojant. Tačiau pradinė užkrato koncentracija paprastai būna nepakankama ligai sukelti.
Dėl žemos daržovių saugyklose palaikomos temperatūros sudaromos palankios sąlygos ant daržovių esančioms jersinijoms intensyviai daugintis, o žiemai baigiantis bei pavasarį jų kiekis gali būti pavojingas sveikatai.
Jersinijos labiausiai dauginasi daržovių puvimo vietose. Nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos pūvančios daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai taip pat gali būti ligos priežastimi.
Skauda klubo sanarius?
Nustatyta, kad jersinijų nesunaikina daržovių sūdymas bei rauginimas. Kokie ligos požymiai? Didžiausią riziką susirgti jersinioze turi maži vaikai ir vyresni asmenys bei žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Po užsikrėtimo slaptas laikotarpis, dar vadinamas inkubaciniu, gali trukti nuo 3 iki 19 dienų vidutiniškai 5—7 dienos. Ligos eiga priklauso nuo žmogaus organizmo atsparumo, užkrato dozės, sukėlėjų patogeniškumo bei ligonio amžiaus. Mažiems vaikams liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu, viduriavimu, neretai su krauju išmatose.
Šie simptomai papratai trunka 4—7 dienas, kartais iki 3 savaičių.
Vyresniems vaikams ir suaugusiems asmenims dominuojantys požymiai gali būti tik karščiavimas ir pilvo skausmas, todėl neretai infekcija primena apendicitą. Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu arba, patekę į kraują, ligos sukėlėjai gali pažeisti kitus organus.
Kokia jersiniozės profilaktika? Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė pataria,vartoti tik pakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, paukštieną, kitą mėsą, gerti tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus, kruopščiai plauti daržoves prieš vartojimą. Taip pat plauti rankas su muilu prieš valgį, po sąlyčio bakterijos sukelia sąnarių skausmą gyvūnu bei žalia mėsa; nuplauti rankas ir prieš liesdami kūdikį, jo žaislus, buteliukus ar čiulptukus.
Vengti kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: naudoti atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir kitiems produktams, kruopščiai nuplauti karštu vandeniu lenteles, įrankius ir kitus paviršius po žalios mėsos, daržovių dorojimo. Saugoti dirvožemį ir vandens šaltinius nuo užteršimo žmonių ir gyvūnų fekalijomis.
Tinkamai prižiūrėkite namų ranku alkuniu skausmas, plauti rankas po sąlyčio su jais, saugiai tvarkyti gyvūnų išmatas. Tinkamai tvarkyti ir laikyti išaugintas daržoves, saugoti jas nuo graužikų. Naikinti graužikus daržovių saugyklose.
Salmoneliozė — tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta 1 — 4 mėn. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato nenusidažo Gramo būduleukocitų būna nedaug. Kaip sumažinti rizika užsikrėsti? Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais archeminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt.
Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus. Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 — 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
Salmoneliozė Kas yra salmoneliozė? Salmoneliozė — tai viena dažniausių zoonozių, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 — 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 — 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo.
Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Neisseria gonorrheae (PGR)
Sukėlėjai ir jų savybės Yra žinoma daugiau nei įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia bakterijos sukelia sąnarių skausmą salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių.
Infekcijos šaltinis Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu. Plitimo būdai Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas sąnarių kai jie keltis. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos, pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Gatavas vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu.
Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių kačiukų, šuniukų, reptilijųypatingai viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų. Kaip sumažinti riziką užsikrėsti? Salmoneliozės prevencijai vakcinos nėra. Todėl būtina įsiminti ir žinoti šias pagrindines taisykles, padėsiančias sumažinti užsikrėtimo riziką: Nevartoti žalio ar nepakankamai šiluminiai apdoroto gyvūninio maisto: mėsos, vištienos, kiaušinių, pieno.
Vengti kryžminio maisto užteršimo.
Negaminti maisto kitiems sergant salmonelioze ar kurį laiką skiriant sukėlėją. Plauti rankas po sąlyčio su gyvūnų ar sergančio salmonelioze žmogaus išmatomis. Kaip išvengti salmoneliozės? Tinkamai tvarkyti žalią vištieną, kitą mėsą ir jų produktus: Žalią mėsą parduotuvėje dėti į plastikinį maišelį, kad išvengti sąlyčio su kitu maistu; Nedelsiant įdėti parsineštą maistą į šaldytuvą, kad išvengti jame esančių bakterijų dauginimosi; Sušaldytą vištieną, mėsą atitirpinti šaldytuve; Prieš gaminimą visada nuplauti vištieną bei kitą mėsą; Maistą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su kitu maistu arba skystis nuo žalios mėsos nenuvarvėtų į vartojimui paruoštą maistą; Kruopščiai nuplauti po bakterijos sukelia sąnarių skausmą karštu vandeniu su indų plovikliu peilį, lentelę, kitus virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos, vištienos dorojimo, kad išvengti kryžminės kito maisto taršos; Pakankamai gerai išvirti, iškepti vištieną, kitą mėsą ir jų produktus.
Prieš vartodami šį maistą įsitikinti, kad nebėga rausvas skystis; Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo. Tinkamai tvarkyti kiaušinius ir jų produktus: Maistui vartoti tik šviežius kiaušinius; Kiaušinius laikyti tik šaldytuve; Nevartoti suskilusių ar nešvarių kiaušinių; Visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo; Vartoti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius.
Tinkamai šiluminio apdoroto kiaušinio trynys neturi būti skystas ar minkštas; Išvirtus ar keptus kiaušinius suvartoti nedelsiant. Nelaikyti šiltų kiaušinių daugiau nei 2 valandas kambario temperatūroje; Vengti maisto su žaliais kiaušiniais, ypatingai namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi. Pramonės įmonėse šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių, todėl jie yra saugūs. Nevartoti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, vištienos, žalių kiaušinių, nepasterizuoto ar nevirinto pieno Nesuvalgytą maistą laikyti šaldytuve, o prieš vartojimą pakartotinai pakaitinti.
Visada nusiplauti rankas prieš gamindami maistą ir kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis.
Priminti vaikui nusiplauti prieš valgį rankas, ypatingai jei jis žaidė su namų augintiniu. Negaminti maisto svečiams, pobūviui sergant. Tuo pačiu metu netvarkyti žalios mėsos ar vištienos ir negaminti maisto kūdikiui. Saugiausias maistas kūdikiui yra motinos pienas, kuris apsaugo ir nuo kitų ligų Informaciją paruošė www.
Priklausomai nuo sukėlėjo, liga gali komplikuotis hemolizinės uremijos sindromu HUS arba trombozine trombocitopenine purpura TTP. Didžiausią reikšmę diarėjų patologijoje turi keturios E. Kiekvienos grupės sukelta liga turi skirtingą patogenezę, sukėlėjai — skirtingas virulentiškumo savybes ir skirtingus O:H serotipus.
It's time to upgrade your browser.
Atskirų grupių E. Enterohemoraginių E. Šios E. EHEC paprastai sukelia hemoraginį kolitą. Išmatose kraujo priemaišų gali būti labai įvairiai: nuo vizualiai nematomų iki viduriavimo vien krauju. Tačiau leukocitų išmatose nebūna. Shiga 1 toksinas yra identiškas Shigella dysenteriae 1 padermės gaminamam toksinui. Neseniai šie toksinai buvo pavadinti verocitotoksinais 1 ir 2 arba Shiga panašūs toksinai I ir II.
EHEC pagrindinis rezervuaras yra galvijai. Užsikrečiama dažniausiai vartojant užterštą maistą: žalią ar nepakankamai karščiu apdorotą mėsą ir jos produktus bei nevirintą pieną. Vandens ir maisto fekalinis užteršimas, taip pat maisto kryžminė tarša jį ruošiant taip pat yra svarbūs infekcijos plitimo keliai. Aprašyti E. Sukėlėjas yra pakankamai atsparus rūgščiai, todėl gali išgyventi fermentiniais būdais apdorotame maiste, marinuotose daržovėse. Infekcija gali plisti per užterštą geriamą bei atvirų vandens telkinių vandenį.
- Ar sąnarių nedarbingumo nuo pieno
- Sustaines moterų sužeistas
Per buitinį sąlytį bakterijos sukelia sąnarių skausmą žmogui infekcija dažniausiai gali išplisti ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose. Užsikrėsti galima ir nuo tiesioginio sąlyčio su gyvūnu-sukėlėjų nešiotoju. Pastaraisiais metais nustatyta, kad šie sukėlėjai yra susiję žmonių diarėja, panašia į E. Europos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad VTEC diarėją turintiems ligoniams randama kiek rečiau nei Salmonella ir Campylobacter, bet žymiai dažniau nei Shigella ir Jersinia.
Tarp ligonių, kuriems nustatyta VTEC infekcija, proc. Nustatyta Dr. Žalia mėsa ir pienas dažniausiai užteršiami perdirbimo metu. Dabar jau žinoma, kad O VTEC transmisija nuo žmogaus žmogui įmanoma dėl labai mažos užkrato dozės. Pagrindiniai VTEC infekcijos rizikos faktoriai yra šie: didelis VTEC sukėlėjų paplitimas tarp gyvūnų; maisto užteršimas gyvūnų mėšlu ir kryžminis gyvūninio žalio bei termiškai apdoroto maisto užteršimas; netinkamas šiluminis gyvūninio maisto paruošimas; kontaktas su VTEC sukėlėjų infekuotais asmenimis, naminiais gyvūnais, VTEC sukėlėjų nešiotojais.
Enterotoksigeninių E. Šių bakterijų sukelta infekcija yra svarbi kūdikių ir mažų vaikų dehidratacinės diarėjos priežastis minėtose šalyse. ETEC sukėlėjai, panašiai kaip Vibrio cholerae, sukelia profuzinę vandeningą diarėją be kraujo ir gleivių.
Infekcija paplitusi ekonomiškai besivystančiose šalyse, kur vaikai per pirmuosius 3 gydymas sąnarių seregovo metus susiduria su ETEC sukėlėjais ir įgyja imunitetą.
Todėl vyresni vaikai ir suaugę šia infekcija serga žymiai rečiau. ETEC rezervuaras - žmogus. Infekcija dažniausiai plinta per maistą, kiek rečiau per vandenį. Taip pat galimas užsikrėtimas nuo buitinio sąlyčio su ligoniu. Užkrečiamoji dozė yra pakankamai didelė. Enteroinvazinių E. Klinikiniai ligos požymai labai panašūs į šigeliozės.
Legioneliozė — tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Mažiau nei 10 proc. EIEC infekcija gali būti įtarta radus dažytame išmatose esančių gleivių tepinėlyje daug leukocitų Tačiau diagnozė patvirtinama bakteriologiniais, serologiniais bei imunologiniais tyrimais.
Užsikrečiama transmisiniu būdu — įkandus virusu infekuotam uodui. Ligos pradžia ūmi: temperatūra pakyla iki 39—40˚C, atsiranda galvos, raumenų, juosmens skausmai, anoreksija, vėmimas. Dalies ligonių būklė per 4 dienas pagerėja, tačiau 15—25 proc. Persirgus geltonąja karštlige susiformuoja ilgalaikis imunitetas. Zika virusas perduodamas žmonėms per infekuotų, paprastai tropiniuose regionuose gyvenančių, Aedes aegypti uodų įkandimą.
Tai tie patys uodai, kurie platina Dengė karštligę, čikunguniją ir geltonąją karštinę. Žmonėms, sergantiems Zika virusine infekcija, paprastai pasireiškia lengvas karščiavimas, odos bėrimas egzantema ir konjunktyvitas.
Šie simptomai paprastai trunka 2—7 dienas. Specifinio gydymo ar vakcinos nuo šios infekcijos šiuo metu nėra.
Lėtinė alergija
Geriausia prevencijos forma — apsisaugojimas nuo uodų įkandimų. Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga. Liga pasireiškia 3—5 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos skausmais, sąnarių, raumenų skausmais, bėrimu, pykinimu ir vėmimu.
Dažniausiai sergama lengva Dengė karštlige DKkartais pasireiškia sunkesnė ligos forma — Dengė hemoraginė karštligė DHK — karščiuojama, kraujuojama, sumažėja trombocitų skaičius, padidėja kapiliarų pralaidumas. Dar sunkesnė ligos forma yra Dengė šoko sindromas.
Esant neteisingam gydymui, mirštamumas nuo šios ligos gali siekti 15—40 proc. Asmenims, sirgusiems šia liga, susidaro imunitetas prieš ligą sukėlusią viruso padermę. Čikungunija karštligė perduodama uodų. Asmuo, persirgęs čikungunija, įgyja imunitetą šiai ligai. Tai ūmi infekcinė liga, kuri prasideda staigiu karščiavimu, sąnarių kelių, čiurnos, riešų ir kt. Kartais ligonį pykina, jis vemia, kraujuoja iš nosies ir dantenų ypač vaikaipasireiškia konjunktyvitas.
Užkrečiamos ligos
Dalis žmonių gali sirgti besimptome infekcijos forma. Dauguma ligonių pasveiksta per keletą savaičių be pasekmių, tačiau nedidelei daliai ligonių išlieka lėtiniai sąnarių skausmai, kurie tęsiasi keletą metų. Kartais išsivysto sunkios ligos komplikacijos: meningoencefalitai, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, virškinamojo trakto pažeidimai. Ebolos virusinė liga EVL arba Ebolos hemoraginė karštinė EHKdažniausia vadinama tiesiog Ebola — neseniai identifikuota, sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai.
Simptomų paprastai pasireiškia per 2—3 svaites po kontakto su virusu. Tai gali būti karščiavimas, gerklės skausmas, raumenų skausmas ir galvos skausmas. Paskui dažniausiai ima pykinti, vemiama ir viduriuojama, taip pat suprastėja kepenų ir inkstų funkcija.
Šioje stadijoje kai kuriems žmonėms prasideda kraujavimo problemos.
Virusu galima užsikrėsti per užsikrėtusio gyvūno paprastai beždžionės arba vaisėdžio šikšnosparnio skysčius.
Manoma, kad vaisėdžiai šikšnosparniai nešioja ir platina virusą, tačiau patys neserga. Kriptokokozė — infekcija gali formuotis plaučiuose. Tačiau taip pat ji gali sukelti meningitą ir encefalitą, ypač kaip antrinė infekcija AIDS sergantiems pacientams. Šios grybelinės infekcijos yra retos tarpe žmonių, kurie turi normaliai veikiančią imuninę sistemą. Tymai — tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos. Tymų infekcijos šaltinis — sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4—7 dienas.
Pagrindinis perdavimo būdas — oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7—9 iki 17, kartais — iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu.
Po audringos nakties gali tekti pas mediką tempti ir savo partnerį
Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas krupasrečiau — smegenų uždegimas encefalitas.
Dažniausios tymų komplikacijos — pneumonijos, laringitai, otitai.