Apatinis krūtinės ląstos skyrius. Jeigu kažkurios kūno dalies funkcionavimas sutrinka, rezultate sulaukiame ligos. Sutherlandas mirė būdamas 82 metų. Uždegimas - daugelis infekcinių ligų gali sukelti audinių ir kaulų uždegimą ir sukelti nuolatinį traukiantį skausmą paveiktoje vietoje. Sesijos laikas turėtų būti minučių. Taip pat galite atlikti kvėpavimo pratimus.
Registracija Osteopatijos istorija siekia apie šimtą penkiasdešimt metų.
Diagnostika
Šios krypties įkūrėjas buvo amerikiečių gydytojas Andrew Taylor Still — m. Jis buvo nusivylęs ir sutrikęs dėl to, kad atrodžiusi išvystyta medicina negalėjo išgelbėti jo žmonos ir vaikų. Kankindamasis dėl gydytojų ir šventeivų bejėgiškumo, kuriems buvo patikėti žmonių gyvenimai, jis pradėjo ieškoti naujų priėjimų prie stiprus skausmas nugaros ir visų sujungimų sveikatos. Būtent tada jis pradėjo diegti savo praktikoje naujus metodus, kurie buvo grindžiami giliu žmogaus anatomijos ir fiziologijos suvokimu.
Tų metų rudenį, dizenterijos epidemijos metu, naudodamas manualinius osteopatijos gydymo būdus, jis išgydė mažą berniuką. Po to dar 17 žmonių — taip pat sėkmingai. Nuo iki m.
Gydytojas mirė sulaukęs senatvės, būdamas 89 metų. Webster kalbėjo apie A. Gydytoją Stilą galima laikyti vienu didingiausių žmonių, atveriančių ir rodančių gydymo meno kelią.
Kol žmonija gyvuos, tol naudosis jo atradimų vaisiais. Jį apstulbino tiek osteopatijos technika, tiek ir rezultatai, gauti taikant šį gydymo metodą, todėl metais jis nusprendė tapti osteopatu. Gavęs diplomą, jis pradėjo eksperimentų seriją, iš pradžių jų objektu pasirinkęs išdžiūvusius kaulus, vėliau — savo galvą.
Tyrinėdamas kaukolės smilkininio kaulo sąnarių plokštumas, jis priėjo prie minties apie kaukolės kaulų paslankumą. Šiais tyrimais jis bandė atkurti stiprių krūvių sukeltus mechaninius pažeidimus.
Eksperimentų dėka Williamas suvokė kranialinę koncepciją ir sukūrė pirminio kvėpavimo mechanizmo mechaninį modelį, kurio pagrindu daroma išvada apie nugaros smegenų skysčio fliuktuaciją viduje ir aplink galvą bei nugaros smegenis. Tolimesni jo tyrinėjimai privertė tirti nervų sistemos ir vaikų kaukolės, taip pat ir stiprus skausmas nugaros ir visų sujungimų metu, embriologinį vystymąsi. Jis plėtojo gydomąją techniką ant kaukolės. Remiantis mechaniniu modeliu su sujungtais fiksuotais segmentais, kurie juda pagal ašis, jo bandymas atvedė prie žmogaus kūno suvokimo kaip minkštos ir subalansuotos skysčių sistemos.
Taip gimė kranialinė osteopatija. Vėliau, remdamasis savo tyrimais, jis sėkmingai gydė rimtus sutrikimus naujagimiams cerebrinis paralyžius, hidrocefalija. Jis padėjo daugeliui vaikų, kuriuos likimas pasmerkė gyventi specialiose įstaigose neįgaliesiems. Labai dažnai jis paneigdavo prastas prognozes ir ženkliai pagerindavo tokių ligonių gyvenimo kokybę.
Pirma osteopatinė kranialinė asociacija buvo įsteigta metais. Sutherlandas mirė būdamas 82 metų. Įvairiuose šaltiniuose minimi skirtingi šių principų aprašymai, bet klasikiniuose šaltiniuose randame tris pagrindinius osteopatinio gydymo principus: Kūno vienybė.
Kūnas yra vieninga struktūra, kurią sudaro įvairios, bet būtinai susijusios tarpusavyje sistemos įprastai išskiriamos fiziologinė, anatominė, hidromechaninė ir biomechaninė sistemos. Kurios nors struktūros sutrikimas sukelia kitų struktūrų disfunkciją.
Neretai vienos sistemos sutrikimo priežastis slypi kitoje ir tą sėkmingai gali diagnozuoti specialistai-osteopatai. Anatomija ir Fiziologija. Struktūra valdo funkciją ir atvirkščiai — funkcija valdo struktūrą.
Kokios ligos sukelia skausmą tarp pečių ašmenų nugaroje?
Ši anatomijos struktūros ir fiziologijos funkcijos sąsaja tokiame lygmenyje pirmiausia buvo išvystyta būtent osteopatijos mokslo ir medicinos filosofijos prizmėje. Gyvenimas — tai judėjimas. Pasak osteopatijos įkūrėjo, Andrew Still, judėjimo trūkumas, inertiškumas yra daugumos ligų priežastis.
Osteopatijos principų paprastumas ir sveikas protas, kuriuos pasiūlė jos įkūrėjas, leido šiems principams išlaikyti visus išbandymus. Jie grindžiami pasitikėjimu kūnu, kuris funkcionuoja kaip viena visuma, jo gebėjimu reaguoti ir įvairių sistemų veiklos suderinamumu. Šių principų pagrindu vystėsi osteopatijos praktika.
Nugaros skausmai
Osteopatija grindžiama moksliniais principais. Mes laikome kūną visiškai sveiku, kas reiškia tobulumą ir harmoniją, kuomet į kūną žvelgiama ne kaip į atskiras jo dalis, o kaip į bendrą visumą.
Turėtumėte atkreipti dėmesį į vietas su apgamais, karpomis, wen, šviežiomis žaizdomis. Tokiu atveju reikia švelniai pamasažuoti paveiktas vietas.
Kuomet visos žmogaus kūno dalys yra tvarkoje, žmogus yra sveikas. Jeigu kažkurios kūno dalies funkcionavimas sutrinka, rezultate sulaukiame ligos. Kuomet sutrikusi veikla sureguliuojama, liga užleidžia vietą sveikatai. Andrew Taylor Still Visa tai verčia manyti, kad mūsų organizmas yra protinga mašina. Jis turi tobulą ir sudėtingą savireguliacijos sistemą, kuri dažniausiai yra pajėgi sutvarkyti organizmo funkcijų sutrikimus, grąžinti prarastą pusiausvyrą ir tokiu būdu gauti sąlyginai funkcionalinę pusiausvyrą, medicinoje vadinamą homeostaze.
Kodėl nugaros skausmas suteikia koją: priežastys, gydymas, ką daryti, kai skauda nugarą
Kai tai yra būtina, kūnas gali gaminti savo terapines substancijas. Pagal daktarą A. Stillą, neįmanoma sugriauti struktūros ir judėjimo visumos. Geras sveiko kūno judėjimas ir harmoningas funkcionavimas — tai jo gamtos imunitetas. Osteopatija skirta padėti tokiam kūnui, dar be patologijos, bet jau su sutrikusia pusiausvyra.
Osteopatijos pašaukimas — padėti jam papildyti energijos išteklius ir savireguliacijos gebėjimą. Osteopatija — tai medicina, skirta palaikyti sveikatai. Tuo ji yra patraukli. Galbūt, būtent todėl ji pritraukia daug įvairaus amžiaus pacientų. Visi jie skundžiasi įvairiomis problemomis, kurios apsunkina jų kasdienį gyvenimą, nors iš medicininės pusės jie laikomi sveikais. Ji nesikoncentruoja ties atskiru simptomu, sutrikimu ar liga kaip funkcinio sutrikimo rodikliu.
Pirmiausia, jai rūpi besikankinantis, sutrikęs individas. Osteopatijos koncepte dominuoja ne simptomas, o priežastis, sukėlusi tam tikro simptomo atsiradimą. Osteopatija žino, kad priežastis dažnai glūdi toli nuo simptomo. Pavyzdžiui, galvos skausmas gali būti stuburo, kaklo srities arba klubų srities funkcijų sutrikimo pasekmė.
Osteopatiją žmogus domina globaliai, kaip visuma — kūno ir dvasios vienybė.
Juosmens stuburo masažo indikacijos
Mano praktinis darbas vedė mane į įvairius įmanomus ir neįmanomus akligatvius. Tekdavo prisiversti sugrįžti į teisingą kelią tam, kad galų gale suprasčiau, kad ir vėl patekau į akligatvį. Esu padaręs begalę klaidų, greičiausiai padarysiu jų dar daugiau, kol galiausiai išmoksiu neklysti.
Pats gydytojas Sutherland, kurio protas iki paskutinių gyvenimo akimirkų išliko šviesus ir aiškus, tyrinėjo osteopatijos mokslą, išradinėjo geresnes priemones, kurios padėtų tuose reikšminguose tyrinėjimuose.
Kas tai yra?
Osteopatija pasitiki įvairiais kūno gebėjimais. Osteopatinis poveikis pažadina visas organizmo vidines jėgas tam, kad priverstų jį reaguoti į įvairius agresyvius poveikius, stimuliuoja įvairių savireguliacijos ir gynybos sistemų darbą.
Šiam tikslui pasiekti osteopatija dirba įvairiais struktūros lygmenimis: fascialiniu, visceraliniu, audinių, skysčių ir endokrininiu. Pagrindinis osteopatijos skiriamasis bruožas — diagnostika ir gydymas vyksta specialiai parengto osteopato rankomis.
Osteopatas gali nustatyti ir pašalinti vidaus organų veikloje, kaulų-raumenų sistemoje ir net galvos smegenų srityje esančius sutrikimus.
Yra keli pagrindiniai faktai, kuriuos būtina žinoti pacientui, svarstančiam galimybę kreiptis į osteopatą: Osteopatija žiūri į žmogų kaip į vientisą struktūrą, susidedančią iš įvairių tarpusavyje susijusių organizmo sistemų, todėl osteopatas gydo ne vieną konkrečią sistemą, jis dirba su visu organizmu. Gydymas neskausmingas. Osteopatija išsiskiria savo minkštu poveikiu, todėl šis gydymo metodas itin tinkamas kūdikiams bei didelius skausmus patiriantiems asmenims.
Veikiama pagrindinė priežastis. Osteopatas atranda ir pašalina susirgimo priežastį, tuo pačiu sudaro tinkamiausias sąlygas organizmui atsigauti. Būtent todėl recidyvo atvejai yra labai reti. Minimalūs apribojimai.
Visiems žinoma, kad gydymas medikamentais gali būti ribojamas dėl šalutinio poveikio, pvz. Osteopatijos gydymas turi labai mažai kontraindikacijų ir gali būti naudojamas gydant nėščiąsias, nesukeliant pavojaus vaisiaus vystymuisi, taip pat tinka žmonėms, alergiškiems tam tikriems atskiriems vaistų komponentams. Tokiu būdu, osteopato rankos sąveikauja su visais funkciniais organizmo lygmenimis. Jie veikia pagal griežtus reikalavimus.
Kosint skauda po mentele. Kosulys ir nugaros skausmas tarp pečių ašmenų. Skausmas po mente dešinėje
Jų poveikis turi griežtas ribas kaip ir kiekvienas praktinis darbas sveikatos srityje. Tai yra mokslas, kadangi osteopatinis mąstymas remiasi anatomija, biomechanika ir fiziologija. Jam patikėta stebėti normalų sveiko kūno funkcionavimą, laiku pastebėti ir įspėti apie sutrikimą, disfunkciją, ligą.
Ilgas ir stropus rankų kontakto su kūnu, su jo anatomija ir fiziologija treniravimo procesas — tai kelias į terapinio prisilietimo meną.
Osteopato rankos geba jausti, matyti,galvoti ir atrasti disfunkciją audiniuose ar fascijose, sąnariuose ar organe, kuriame dingo paslankumas. Jos atlieka palpatorinį klausymąsi. Palpatorinis jautrumas remiasi harmonija, gera žmogaus audinių ir organų pusiausvyra, teisingu kaulų judėjimu. Osteopatija — tai ne ortopedinė medicina, ne medicina, užsiimanti kaulų susirgimais.
Konceptualiai, osteopatijos pagrindas yra palaikyti žmogaus sveikatą. Kiekvienas judesys turi savo ritmą. Ritmui yra būdingas periodiškumas ir kitos charakteristikos, metodai iš sąnarių skausmas organizmo struktūrą. Jiems priklauso: širdies, kvėpavimo, gimdos ritmas, ląstelės ritmas, skysčių ritmas, kranialinis ritmas. Savo motinos įsčiose kūdikis jaučia jos širdies ritmo poveikį, virškinamojo trakto peristaltikos bangas.
Šeima ir sveikata. Nėštumas ir gimdymas. Mada ir stilius
Organizmas gali egzistuoti tik tada, kai judesiai ir ritmai harmoningai papildo vienas kitą. Ritmas — tai gyvenimas tiek, kiek inercija — tai mirtis. Osteopatija domisi žmogaus kūno judesiais ir ritmais. Pusiausvyros sąvoka osteopatijoje svarbi taip pat, kaip homeostazės sąvoka svarbi medicinoje.
Pusiausvyrą reikia suprasti kaip įvairių biologinių žmogaus organizmo konstantų palaikymą normalioje būsenoje.