Bet, atsimenu, esu kartą trenkęs žmogui — po to nuėjau ir atsiprašiau, kad taip pasielgiau. Parankesnio varzovo uz Lakers nera. Šis atsakymas turi būti stulbinamai kitoks, kai jūsų klausia, ar reikia nušalinti JAV prezidentą ir panaikinti rinkėjų valią. Ačiū likimui, kad viskas taip susiklostė, kad čia patekau. Be to, jei mėlynė nesikeičia spalva, būtina įtarti gretutinę minkštųjų audinių patologiją.
Vėliau dar kartą gyvenimą visiems laikams pakeitė gimęs sūnus — paėmus į rankas pirmagimį per kūną tarsi perėjo elektra, įvyko esminis lūžis. Po dvejų metų jo tėvai persikėlė į Biržus — baigę medicinos mokslus jaunuoliai čia buvo paskirti dirbti. Biržuose formavosi ir būsimojo filosofijos magistro pasaulėžiūra.
Ir kažką jam pasakiau. Spėju, kad tai buvo koks nors keiksmažodis. Jis man sako: žinai, niekada taip nesakyk. Ir man to užteko. Tokie žodžiai vaikui labai įkrenta, instinktyviai supranti: taip nereikia daryti, taip negražu, negalima.
Tačiau Biržuose šeima pasisekė bendra skauda po traumų — sulaukęs šešerių M. Žiedas su tėveliais grįžo į Vilnių, į dabar prestižiniu vadinamą Žvėryno rajoną. Naujoji vieta vaikui paliko neišdildomą įspūdį. Net nežinodavome, kieno tos obelys. Buvo bendras turtas, kuriuo buvo galima naudotis.
Gyvenome name, kuriame buvo krosnis, nors dviejų aukštų daugiabutis — pusiau mūrinis, pusiau medinis. Buvo tik šaltas vanduo, nebuvo kanalizacijos. Nešdavome kanalizaciją į kiemą: jame buvo iškastas šulinys, vieną kartą per mėnesį atvažiuodavo mašina ir iš jo ištraukdavo visą tą dalyką.
Marijus Žiedas prisiminė gyvenimą rūku aptraukusią tėčio galvos traumą: šeimos gyvenimas sugriuvo
Tualetai buvo lauke ir žiemą, ir vasarą. Tokiomis sąlygomis gyvenome — ko ne kaimas? Bet kam vaikystėje rūpi buitis, kai aplink tiek paslaptingų vietų, kurias galima tyrinėti ir tyrinėti. Vaikui ypač patiko landžioti po apgriuvusius Žvėryno namus, tyrinėti likusį žmonių turtą.
Kodėl bėgant skauda apatinę nugaros dalį?
Dar viena pramoga — žaisti futbolą, ypač smagu — stovėti vartuose. Dabar M. Žiedas pažymi — Žvėryno rajonas labai pasikeitęs, tuometinės dvasios visai nelikę. Nors su mokykla susiję patys geriausi prisiminimai, M. Žiedas pamena — pirmoje klasėje buvo gavęs daugybę pastabų už triukšmavimą, bėgiojimą ir kitas išdaigas.
Mistiškas, bet ypač bauginęs dalykas — taškas pažymių knygelėje, tarsi įspėjimas, kad netrukus čia rasis dar viena pastaba.
Laiškas tėvams
Jei taškas, tai kažkas tokio. Aš nesu turėjęs dvejeto, tuo labiau kuolo. Net ir trejeto nesu turėjęs. Bet čia ne koks pasigyrimas ar ką — esmė, kad tas taškas reiškė kažkokią pastabą.
Blauzdos traumos gali atsirasti bėgiojant, aerobikoje, beisbolo, teniso, krepšinio, regbio ir net vaikščiojimo metu.
Atsimenu, man buvo baisu. Tikrai labai bijojau, nes nežinai, ką tai reiškia, bet kažką labai blogo.
Perpūtė vėjas, o gal tai neuralgija?
Kaip pasakyti tėvams? Atsimenu, kad pirmoje klasėje pirmąjį trimestrą mano elgesys buvo patenkinamas. Visi pažymiai buvo penketai, o elgesys buvo patenkinamas. Kai pamačiau savo pažymių knygelėje, kad mano elgesys yra patenkinamas, supratau, kad reikia kažką daryti. Pavyzdingas mokinys, be abejo, tapo ir pionieriumi. Dieną, kai tapo pionieriumi, vyras pamena puikiai. Man buvo labai bloga.
Nežinau, ar sirgau, ar buvo temperatūros, gal jaudulys — buvo karšta. Pasidarė silpna, netgi turėjau išeiti į tualetą. Po to vis tiek didvyriškai grįžau, stojau į rikiuotę ir tada — niekada nepamiršiu — priėjo vyresnis mokinys su kaklaraiščiu, kurį turėjo man užrišti, ir sako: tu tikrai nori būti pionieriumi? Sakau — taip.
Atsiliepimai apie Dialis, UAB
Jis pasisekė bendra skauda po traumų neįgalus, bet turbūt skaudžiausia, kai matai žmogų, kuris kaip ir turėtų būti tas žmogus, bet jis nėra tas žmogus. Lietuvoje įprasta, kad aukšto ūgio berniukų žvalgosi krepšinio treneriai.
Tačiau M. Žiedui prie ūgio buvo derinamas instrumentas, kuriuo mokėsi groti Balio Dvariono muzikos mokykloje. Iš pradžių jis norėjo groti gitara, paskui — klarnetu, tačiau per stojamuosius jam buvo pasisekė bendra skauda po traumų groti trombonu.
Perpūtė vėjas, o gal tai neuralgija? Teksto dydis: spal. Labiausiai pažeidžiami yra kaklas, pečiai, juosmuo.
Galų gale ketvirtoje klasėje buvau tikrai aukštas vaikas, o tam instrumentui reikia ilgų rankų. Atsimenu, mokykloje esu ne kartą gavęs į kailį, bet negalėjau muštis.
Būdavo taip, kad man trenkia, bet aš nieko nedarau — tiesiog žiūriu į tą žmogų, nes viduje nesuvokdavau, kaip taip galima su žmogumi elgtis. Jauti didžiulį neteisybės jausmą, nes su tavimi elgiamasi neteisingai. Įdomu, kad kai nieko nedarydavai, o tiesiog žiūrėdavai į tą žmogų, paveikdavo ir jį. Bet, atsimenu, esu kartą trenkęs žmogui žmonės apdorojimo būdas artritas ir artrozės po to nuėjau ir atsiprašiau, kad taip pasielgiau.
Aš tai padaręs supratau, kad taip neteisinga, taip negalima su žmogumi elgtis, nes žmogaus veidas ir apskritai žmogus yra neliečiamas dalykas. Deja, skaudžiausias smūgis M. Žiedo laukė ne mokykloje. Jis patyrė galvos traumą ir gyvenimas, koks buvo iki tol, baigėsi.
Prisimenu tą vakarą, skambutį, į kurį atsiliepė mama, prisimenu, kaip važiavome į ligoninę ir visus po to sekusius įvykius. Nuo m. Kalėdų viskas yra kaip per rūką. Netgi m.
Kaip išvengti komplikacijų po pėdų traumų? Dažniausios pėdų traumos ir jų gydymas
Taip, kažkas vyko už lango, gatvėse, Seimo salėje, per televiziją, bet mano viduje, mūsų šeimos namuose buvo tikrai žymiai svarbesnių dalykų. Toks gyvenimas, koks buvo, pasibaigė. Aš visą likusį laiką ir turbūt iki šiol galvoju, kaip būtų buvę, jeigu tai nebūtų įvykę.
- Teko atlikti gydomąsias procedūras Gradiali sanatorijoje.
- Vaistai nuo peties skausmo
- Sutinsta sąnarių skausmas skaistalai
Mano tėtis dirbo Vilniaus Antakalnio klinikinėje ligoninėje, jis buvo vyr. Ten, matyt, buvo kažkokia priešnaujametinė šventė, kažkoks vakarėlis.
Kiek žinau, jis krito, trenkėsi galva į laiptus ir viskas — tuo viskas baigėsi. Tėvo ilgesys jį lydi visą gyvenimą — tai buvo trauma, kuri pakeičia žmogų, pažymi vyras.
Jis ilgą laiką gulėjo ligoninėje, 20 parų gulėjo be sąmonės. Mes tikrai galvojome, kad jis neišgyvens. Žiedas pasirinko teisės studijas ir yra dėkingas mamai, sudariusiai sąlygas vaikams mokytis toliau.
Tačiau ką renkiesi pats — viena, ką pasiūlo likimas — kita. Galiu nulenkti galvą prieš savo mamą. Supratau, kad į mediciną nestosiu, nes man visiškai nesisekė chemija. Stojau į teisę.
Tie patys egzaminai tiko ir filosofijai. Nežinau, ar man kas nors patarė: užsirašyk ir į tą sąrašą. Man pritrūko vieno balo iki teisės studijų — beliko filosofija. Pirmąsias paskaitas tikrai galvojau, kas čia yra. Aš tik su ja suprantu, ką reiškia, kai su žmogumi gali pasenti ir įsivaizduoji, kad taip bus. Manau, kad ji tiesiog yra vienintelė. Kaip ten sako — aklai vištai grūdas.
Netrukus studijas paįvairino meilė — dar pirmame kurse M. Žiedas susipažino su gyvenimo moterimi Ieva, tuo metu studijavusia psichologiją.
Kažkaip iš karto įsmigo į širdį. Buvo ir tų draugių, merginų, bet aš tikrai tik su ja suprantu, ką reiškia, kai su žmogumi gali pasenti ir įsivaizduoji, kad taip bus. Manau, kad čia yra tai, kai atrandi žmogų, su kuriuo arnika kremas sąnariams pasikalbėti apie bet ką, kuris visada tave supras, kurį tu suprasi, tau įdomu, kas vyksta to žmogaus gyvenime, ką jis mąsto, kokia jo nuomonė.
Kai gali kalbėti įvairiausiomis temomis — apie filmus ar perskaitytas knygas.
Sąnarius skauda gydyti sanatoriją
Žiedas toliau studijavo filosofiją ir nė neįtarė, kad vaikystėje nuolat iš tėvų patefono skambėjusios bitlų dainos netrukus jo gyvenimą pakreips netikėta linkme. Skambindavo žmonės ir dainuodavo, po to išrinkdavo, kam geriausiai pasisekė. Pirmame kurse man klasės draugai sako: padainuok — taigi lankei muzikos mokyklą, viską moki.
Prizas buvo gal pica. Aš padainavau ir laimėjau. Ar norėtumėte? Žiedui daugiau klausimų nekilo — netrukus jis atsidūrė įgarsinimo studijoje, kurioje garso režisieriumi dirbo pats Andrius Mamontovas. Garsinti reklamas buvo įdomu — tai labiau priminė ne darbą, o hobį, kuris dar ir leido užsidirbti pinigų.
Vėliau M. Žiedas laimę bandė už Atlanto, Čikagoje.