Singapūrietis Larry Francis Hilarianas nagrinėja liaudiškosios liutnios gambus semantiką musulmoniškoje malajų kultūroje. Jie, mano nuomone, šiandien ir iškovos pergalę.
Kad susidursime su rimtais iššūkiais, mato ne tik ekspertai, tai suvokia ir žmonės Tytuvėnuose ir Mastaičiuose, Šilalėje ir Kazlų Rūdoje, Alytuje ir Kelmėje. Kylančios būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, auganti infliacija reiškia smunkantį daugelio žmonių pragyvenimo lygį.
Todėl jau šį rudenį prasidėjus naujam šildymo sezonui daugybė Lietuvos šeimų galvos apie tai, kaip sudurti galą su galu. Bet politikai tikrai negali sustabdyti kylančių kainų. Mažos pensijos, nedideli atlyginimai ar kylančios kainos rūpi kiekvienam žmogui, nepaisant politinių pažiūrų ar užimamo posto. Lietuva yra nedidelė šalis. Bet ir nedidelės, naftos ar dujų neturinčios valstybės gali būti sėkmingos.
Pažiūrėkime į Airiją, kurioje dabar dirba ir gyvena dešimtys tūkstančių lietuvių. Airija tik prieš kelis dešimtmečius pakilo iš didžiulio skurdo. Tapo klestinčia valstybe, nes sudarė palankias sąlygas žmogui dirbti ir užsidirbti. Turime sekti gerais pavyzdžiais, todėl siūlome: socialines pašalpas ir lengvatas turi gauti tik tie, kurie negali dirbti.
Bahai religija trumpai. Religija Bahai - aprašymas, principai, įdomūs faktai ir apžvalgos
Žadama organizuoti transportą, Rokiškio gyventojai labai susidomėjo Liberaliomis žiniomis su A. Zuoko parašu. Pilies džiazo festivalio organizatorius Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad klaipėdiečiams užteko drąsos tęsti šį projektą, nes neišnaudoti tokios unikalios erdvės koncertams būtų nedovanotinas aplaidumas.
Pasak jo, džiazas kelte tikrai skambės kitaip nei salėje ar aikštėje. Kuršių mariose skambės ir džiazas, ir operiniai balsai, fortepijono muzika, gros gitaros, plevens romansai, koncertuos Andriaus Mamontovo grupė ir t. Įdomių renginių žada ir Vilniaus Kristupo festivalių organizatoriai. Tikimasi, kad koncertuose ant vandens apsilankys per 24 tūkstančius žiūrovų.
Bilietus į koncertus plaukiančiame laive bus galima nusipirkti ar užsisakyti jau kitą savaitę. Valandą prieš koncertą jie bus parduodami mobiliose kasose prie kelto. Liepą ir rugpjūtį koncertų bus daugiau nei birželį. Turime supaprastinti verslo steigimą, mažinti sąžiningai mokesčius mokančiųjų kontrolę.
Kainų įstatymais sureguliuoti negalime, bet galime jas mažinti uždrausdami monopolijų viršpelnius energetikos, transporto ir prekybos srityse. Kodėl Lietuvoje kuro kainos didesnės nei Latvijoje ar Estijoje? Ar ne todėl, kad mūsų Mažeikių naftai Lietuvoje sudarytos išskirtinės sąlygos? Tokių pavyzdžių yra ir daugiau.
Liberalų ir centro sąjunga nuosekliai siūlo mažinti mokesčius. Biudžetą pavyks subalansuoti, jei apkarpysime valstybės valdymo išlaidas. Nacionaliniu mastu būtina vykdyti daugiabučių namų atnaujinimo programą. Tai realiai padės sumažinti žmonių išlaidas šildymui augant kuro kainoms.
Turime kartu veikti dabar ir neatidėlioti sprendimų. Kokia bendra Lietuvos žmonių nuotaika? Žmonės yra pavargę nuo politikų rietenų ir netikrų pažadų, jiems reikia stiprių lyderių, naujų idėjų, reikia žmonių, kurie kartu su jais imtųsi atsakomybės už valstybės dabartį ir ateitį. Susitikime su Šakių žmonėmis pagyvenęs žmogus, kuris būdamas dvylikos metų su šeima buvo ištremtas iš Lietuvos, su ašaromis akyse visiems priminė, apie kokią Lietuvą visi galvojome Sausio osios naktį, ir paklausė, kodėl gi dabar toje Lietuvoje dažnas jaučiasi tarsi būtų tremtyje.
Didžiulius sunkumus išgyvenęs žmogus sakė, kad valdžią reikia atiduoti jauniems, naujos kartos politikams, o jie savo ruožtu privalo įsipareigoti, kad padarys viską, jog Lietuva pasikeistų.
Nuoširdi ūkininko kalba ir jo priesakas tada nepaliko abejingų. Žmonės nori šiandien žinoti, kas jų laukia rytoj, po metų ar po dešimties. Ir ieško lyderių, kurie jiems galėtų atsakyti į šį klausimą. Bušas važinėja Izraelio premjero dovanotu dviračiu. Viltys po griuvėsiais surasti gyvų žmonių - jau minimalios. Vakar Kinijos Sėčvano provinciją supurtė stiprus pakartotinis 5,5 balo smūgis.
Jis sukėlė nuošliaužas, kai kur nutraukė telefono ryšį, užvertė automobilius. Žemė sudrebėjo netrukus po to, kai Kinijos prezidentas Hu Dzintao atvyko į pietvakarinę Sėčvano provinciją, kur buvo pirmadienio žemės drebėjimo epicentras. Jis teigė, kad gelbėjimo darbai pasiekė kritinę fazę. Kreipimasis Ragina išlaisvinti Palestiną Tarptautinio teroristų tinklo Al Qaeda lyderis Osama bin Ladenas paragino pasaulio musulmonus kovoti už laisvą Palestiną.
Su Dievo pagalba mes tęsime kovą su izraeliečiais ir jų sąjungininkais, - pareiškė jis garso įraše, paskelbtame Izraelio ųjų įkūrimo metinių proga. Al Qaeda lyderis dešimties Gelbėtojai vis dar tikisi tarp nuolaužų rasti gyvų žmonių, tačiau laikui bėgant viltys nenumaldomai mažėja. Iššūkis vis dar labai didelis, užduotis labai sunki ir įtempta, o laikas nenumaldomai spaudžia.
Tačiau mes turime dėti visas pastangas, aplenkti laiką ir nugalėdami visus sunkumus pasiekti pergalę, - teigė Hu Dzintao. Į regioną taip pat atvyko pirmieji užsieniečiai gelbėtojai. Vakar rytą į Kiniją atskrido 31 Japonijos gelbėjimo darbų ekspertas ir komanda su dresuotais minučių įraše, kuris paskelbtas internete, griežtai užsipuolė Vakarų valstybių vadovus už tai, kad jie dalyvauja iškilmėse Izraelyje.
Taip jie esą remia nepakeliamą mūsų žemių okupaciją. JAV prezidentas Džordžas V. Bušas ketvirtadienį sakė kalbą Izraelio parlamente, skirtą žydų valstybės įkūrimui.
Dašnakcutiun
Palestiniečiai metų gegužės ąją, kai buvo įkurtas Izraelis, traktuoja kaip katastrofą. Paskutinį kartą O. Tada jis ragino musulmonus remti sukilimą Irake ir kartu padėti palestiniečiams.
Po žemės drebėjimo daugybei vaikų tapus našlaičiais Kinija svarsto galimybę supaprastinti jų įvaikinimą. Apie vaikus, kurie per gamtos katastrofą neteko tėvų, jau teiravosi ne šventoji vienna jungtinis iš piršto organizacija Kinijoje ir užsienyje, pranešė agentūra Xinhua metų pabaigoje Pekinas sugriežtino kinų vaikų įvaikinimo sąlygas užsieniečiams, nustatydamas, kad interesantai turi gyventi stabilioje santuokoje, turėti solidžias pajamas ir nebūti nutukę.
Bušas ketvirtadienį pasakė kalbą Izraelio parlamente. Jis joje išdėstė savo viziją, kaip Artimieji Rytai atrodys po 60 metų. Tada Izraelis minės ąsias savo įkūrimo metines, o palestiniečiai turės savo tėvynę, apie kurią taip ilgai svajojo ir kurios nusipelnė, teigė jis. Bušas taip pat pareiškė, kad žydai yra išrinktoji tauta, kuri gali amžinai kliautis Amerikos parama kovoje su tokiais priešais, kaip Hamas ir Iranas. Nigerijoje nelaimingi atsitikimai su naftotiekiais pasitaiko neretai.
Nuo metų per juos žuvo 1,2 tūkst. Lagoso Alimošo rajone. Daugelis aukų, iš kurių yra daug vaikų, žuvo per panišką bėgimą iš pastatų, kai juos apėmė liepsnos. Nelaimė kilo atliekant kelių tiesimo darbus. Žemę kasantis buldozeris užkabino po žeme einantį naftotiekį. Iš vamzdžio ištekėjusi nafta užsidegė ir sprogo.
Stokholmo prokuratūros atstovas laikraščiui Metro sakė, kad 44 metų sutuoktiniui, be kita ko, teks atsakyti už prekybą žmonėmis ir sąvadavimą. Jauna moteris visiškai buvo jo valioje ir darė viską, ko jis iš jos reikalavo, - sakė prokuroras Robertas Niopis. Vyriškis metę vedė praėjusį rugpjūtį ir iš karto internetu pasiūlė ją intymioms paslaugoms. Rusija Lavonų tvaikas neleido sulaukti pasaulio pabaigos Visi pasaulio pabaigos sektos nariai išlindo iš požeminio urvo centriniame Rusijos Penzos rajone.
Vakar rytą gelbėtojai ir milicija užbaigė operaciją ir ištraukė iš požeminio urvo dviejų mirusių sektos narių palaikus, kuriuos dar reikės atpažinti.
Sektai vadovavo Piotras Kuznecovas, pernai lapkritį liepęs sekėjams užsidaryti urve ir laukti pasaulio pabaigos. Pats P. Kuznecovas vėliau buvo nuvežtas į psichiatrijos ligoninę. Kai ištraukėme mirusiųjų palaikus, patarėme likusiems žmonėms patiems išlįsti iš urvo. Jie sutiko, - teigė milicijos atstovas Vladimiras Provotorovas. Pasak pareigūno, žmonės iš urvo išėjo dėl rimtos nusinuodijimo toksiškomis lavonų dujomis grėsmės. Visų išėjusių žmonių būklė yra patenkinama. Devyni urve vis dar tūnoję sektos nariai anksčiau teigė paliksią urvą tik per Švč.
Trejybės dieną, minimą birželio 14 dieną. Sektantai buvo pasiryžę laukti pasaulio pabaigos, kuri, jų teigimu, turi ateiti gegužę arba birželį.
Balandžio 1-ąją jie išėjo į paviršių, nes jų požeminio prieglobsčio dalis dėl sniego tirpsmo įgriuvo. Tai jie palaikė Dievo ženklu. Sektos nariai išeina į paviršių. Įtampa ir emocijos tik dar labiau įsiplieskia, kadangi jau šįvakar Vilniuje gali paaiškėti naujieji LKL čempionai. Jubiliejinėje - dešimtojoje - šių ekipų dvikovos iki keturių pergalių serijoje kol kas pirmauja žalgiriečiai.
Pastarieji prieš amžinuosius savo varžovus nusileido tik per pirmąsias rungtynes Vilniuje, o vėliau iškovojo tris pergales paeiliui: namieišvykoje po pratęsimo ir trečiadienį vėl Kaune Nežadame atsipalaiduoti. Dar ne viskas padaryta. Laukia pati svarbiausia dvikova, kuriai itin ruošiamės. Stengsimės varžovams pateikti netikėtumų, - Vakarų ekspresui sakė Kauno Žalgirio treneris Rimantas Grigas.
Rankų nuleisti neketina ir vilniečiai. Kol yra galimybių, tikime, kad galime laimėti finalo seriją, - teigė Lietuvos ryto strategas Aleksandras Trifunovičius.
Iki šiol vykusių pastarųjų tarpusavio finalo dvikovų balansas yra Žalgirio naudai: kauniečiai čempionų žiedus laimėjo šešis, o vilniečiai perpus mažiau - tris kartus. Pernai pergalės cigarus, varžovus įveikę jų teritorijoje, traukė žalgiriečiai. Kaip šiandien pakryps rungtynės ir finalo serijos rezultatas, Vakarų ekspresas teiravosi uostamiesčio krepšinio specialistų.
Jie, mano nuomone, šiandien ir iškovos pergalę. Žalgiriečiai demonstruoja solidesnį, greitesnį ir šiuolaikiškesnį krepšinį. Be to, kauniečių nusiteikimas ir noras laimėti - daug didesnis. Iš Lietuvos ryto ekipos, kuri šiemet rungtyniavo Eurolygoje, - liko tik šešėlis. Vilniečiai blankiai ginasi. Vargu ar per kelias dienas galima viską kardinaliai pakeisti, jei vilniečiai šiandien pasiektų pergalę, - būtų tikra staigmena.
Butauto asistentas Pergalę šįkart ne daugiau dešimties taškų skirtumu turėtų iškovoti Lietuvos rytas. Jiems nebėra kito kelio, vilniečiai nebeturi kur trauktis. Nors ir Žalgiris neturėtų per daug atsipalaiduoti - visi juk nori kuo greičiau važiuoti namo ir ilsėtis. Tačiau čempionų laurus prognozuočiau ne Lietuvos rytui, o Žalgiriui. Jei kojos traumą patyręs Dežuanas Collinsas galės padėti kauniečiams, tuomet Eltos nuotr.
Kol kas neaišku, ar pagrindinis kauniečių įžaidėjas D. Collinsas su kamuoliu pasirodys aikštėje. Medikai ištyrė amerikietį ir nustatė stiprų čiurnos patempimą. Nors skausmas didžiulis, D. Collinsas žais sukandęs dantis - jis nori seriją užbaigti kuo greičiau, - teigė Žalgirio komunikacijų direktorius Paulius Motiejūnas.
Žalgiriui Kaune neturėtų iškilti didelių problemų. Priklausys nuo D. Tačiau tikrai kova nebus lengva, pergalę lems vos keli taškai - komandas skirs ne daugiau dešimties taškų skirtumas. Vilniečiai parodys ambicijas Aloyzas RUDYS, Klaipėdos Neptūno ekipos treneris Šiandien pergalę iškovos Lietuvos ryto krepšininkai, kadangi jų šventoji vienna jungtinis iš piršto ambicijos yra ir visomis pastangomis stengsis išsaugoti savo garbingą vardą. Manau, kad rungtynės bus emocingos ir permainingos, vilniečiai pergalę švęs ne daugiau nei 10 taškų persvara.
Prognozuoju, kad tai bus paskutinis Lietuvos ryto pasispardymas, o LKL finalo serija pasibaigs Kaune - - žalgiriečių pergale. Kanas sužais paskutines rungtynes Vokietijos Miuncheno FC Bayern futbolo klubo vartininkas Oliveris Kanas po savaitgalį vyksiančių Vokietijos čempionato paskutinio turo rungtynių baigs futbolininko karjerą metais Karlsruhe SC klube debiutavęs O.
Kanas bundeslygoje sužaidė rungtynes, o šeštadienio mačas su Berlyno Hertha bus asis erių metų FC Bayern vartininko karjeroje. Nuo metų Miuncheno komandoje rungtyniaujantis O. Kanas šiemet su FC Bayern aštuntą kartą tapo Vokietijos čempionu ir šeštąjį sykį iškovojo šalies taurę. Tris kartus geriausiu pasaulio vartininku pripažinto O. Kano sąskaitoje - Europos futbolo klubų Čempionų lygos nugalėtojo titulas m.
Pagrindinės Rusijos kariuomenės kampanijų datos. Rusijos armijos užjūrio kampanijos pradžia
Kanas Vokietijos nacionalinėje komandoje sužaidė 86 rungtynes. Jasikevičius per 13 min.
Šventoji
Panionios ekipoje A. Kavaliauskas per 4 min. Lietuvos rinktinės puolėjas žaidė visą susitikimą. NBA pusfinalyje - pusiausvyra NBA čempionato Vakarų konferencijos pusfinalio šeštosiose rungtynėse nugalėtojos titulą ginanti San Antonio Spurs komanda namuose,nugalėjo New Orleans Hornets krepšininkus ir išlygino serijos iki keturių pergalių rezultatą Alekna rinkimuose antras DUKART olimpinis ir dukart pasaulio disko metimo čempionas Virgilijus Alekna geriausio balandžio mėnesio Europos lengvaatlečio rinkimuose užėmė antrąją vietą.
Europos lengvosios atletikos asociacijos EAA rengiamuose rinkimuose erių metų vilnietį aplenkė tik turkų bėgikas metis Selimas Bažrakas, Europos taurės varžybų m bėgimo rungtyje iškovojęs auksą. Disko metikas V. Alekna balandžio mėnesio Europos lengvaatlečio rinkimuose liko antras. Šuklinas pirmajame pusfinalio m distancijoje plaukime vakar užėmė trečiąją vietą. Jis distanciją įveikė per 3 min.
Tarp šešių į finalą patekusių sportininkų Lietuvos atstovo rezultatas buvo prasčiausias. Prieš finalą - pareigūnų reidas MASKVOS milicija pradėjo specialią operaciją, kuria siekiama iki Čempionų lygos finalo gegužės 21 dieną išvalyti iš miesto viešojo transporto kišenvagius.
Pasak teisėtvarkos pareigūnų, kišenvagiai atvyksta į Rusijos sostinę ne tik iš kitų miestų, tačiau ir iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių. Ši operacija vyks iki Čempionų lygos finalo, kuriame susitiks Anglijos čempionė Manchester United komanda ir Londono Chelsea futbolininkai. Tokia galimybė rusei atsirado po to, kai dabartinė pirmoji raketė belgė Žiustina Anen paskelbė baigianti profesionalios tenisininkės karjerą.
Vakarų ekspreso ir Eltos informacija 11 m. Užsakinėjame viešbučius, rūpinamės jų priėmimu, - vakar Vakarų ekspresui sakė vienas iš varžybų organizatorių, Pasaulio fitneso federacijos prezidentas klaipėdietis Edmundas Daubaras. LCC tarptautinio universiteto sporto salėje jubiliejinės varžybos vyks dvi dienas. Šeštadienį nuo 19 val. Išvys Švarco parodą Suvažiavo patys stipriausi Klaipėdos futbolo mokyklos Baltijos ekipa tapo tarptautinio R. Dambrausko ir V. Ulinausko turnyro taurės nugalėtoja.
Konkurencija - milžiniška. Tačiau tikimės, kad laurus iškovos du mūsų miesto sportininkai: Arvydas Mišeikis ir Radvilė Jokubauskytė, - teigė E. Varžybų metu susirinkusieji galės ne tik stebėti raumeningų atletų pasirodymus, bet ir grožėtis specialiai šiai šventei iš Austrijos atgabenta legendinio kultūristo Arnoldo Švarcenegerio nuotraukų paroda. Taip pat ketinama parodyti trumpą filmą apie Kalifornijos gubernatoriaus ir geriausio visų laikų kultūristo Švarco asmeninį gyvenimą.
Vaizdajuostę į Klaipėdą šiandien turi atvežti austrai. Tikiuosi, kad ji mus pasieks ir miestiečiai galės daugiau sužinoti apie sporto legendos asmeninį gyvenimą, - sakė organizatorius. Gaudė ir baudė kultūristus Gintarinio prizo turnyras - vienos seniausių tradicinių kultūrizmo ir fitneso varžybų pasaulyje. Pirmasis Gintarinio prizo čempionatas buvo organizuotas metais Palangoje. Skirtingais dešimtmečiais Gintarinio prizo turnyro čempionėmis yra tapusios žymiausios Klaipėdos miesto grakštaus ir tvirto kūno puoselėtojos N.
Murnikovienė ir J. Kaip pasakojo E. Daubaras, nuo tol geriausi Sovietų Sąjungos respublikų jų buvo penkiolika sportininkai reguliariai dalyvaudavo šiose varžybose. Kartais pavykdavo pasikviesti ir kai kurių kaimyninių socialistinių šalių sportininkus. Praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje prasidėjo atletinės gimnastikos draudimas ir persekiojimas. Bet kokios varžybos buvo uždraustos.
Vien metais Amerikos vyriausybė ekonominei paramai ir užsienio kreditams išleido 4,6 milijardo dolerių, plius 1,3 milijardo dolerių per metus karinei paramai nuo iki metų; tuo tarpu privatus kapitalo srautas metais buvo 3,69 milijardo dolerių, o metais - 3,91 milijardo dolerių.
Kitaip tariant, pelno motyvas, kurio svarba imperialistinei politikai dažnai būdavo perdedama net praeityje, da bar visiškai išnyko; tik labai turtingos ir labai skurdžios šalys gali pretenduoti vilk ti milžiniškų nuostolių, glūdinčių imperializme, naštą.
Galimas daiktas, dar per anksti nagrinėti ir nors kiek patikimiau nušviesti šias naujausias tendencijas, o be to, šis klausimas tikrai peržengia mano apmąs tymų ribas. Tačiau net dabar atrodo aiški viena nemaloni tiesa: tai tam tikrų, veikiausiai nekontroliuojamų, procesų galybė, galinti sužlugdyti visas viltis, su sijusias su naujų nacijų konstitucine raida, ir griaunanti senų nacijų respubliki nes institucijas.
Nėra pagrindo abejoti Allano W. Foreign Affairs, July, Modelio straipsnis pateikia labai vertingą ir dalykišką šių problemų analizę. Dullesas pasakė, kalbėdamas Jeilio universitete metais; žr. David Wise and Thomas B. Būtų klaidinga manyti, kad slaptųjų tarnybų tinklo susikūrimas šioje šalyje po Antrojo pasaulinio karo buvo atsakymas į tiesioginę grėsmę jos nacionaliniam saugumui, keliamą Tarybų Rusijos šnipinėjimo tinklo - tas karas Jungtines Vals tijas iškėlė į didžiausios pasaulio galybės padėtį, ir kaip tik šiai pasaulinei galy bei, o ne nacionaliniam egzistavimui, metė iššūkį revoliucinė Maskvos vado vaujamo komunizmo jėga4.
Kad ir kokios būtų Amerikos virsmo pasauline galybe priežastys, tarp jų nėra štai kokios - šios galybės siekiančios sąmoningos užsienio uždegimas bendrą peties ką daryti ar pasauli nio viešpatavimo siekio. Galimas daiktas, tą pat galima pasakyti ir apie dabarti nius, vis dar parengiamuosius šios šalies žingsnius imperialistinės jėgos politi kos kryptimi, nes jos valdymo forma šiam reikalui tinka mažiau negu bet kurios kitos šalies valdymo forma.
Didžiulis atotrūkis tarp Vakarų šalių ir likusio pa saulio - ne tik ir ne tiek šventoji vienna jungtinis iš piršto požiūriu, bet ir išsilavinimo, techninių žinių ir bendrojo kompetentingumo požiūriu - kenkė tarptautiniams santykiams nuo pat tikros pasaulinės politikos atsiradimo akimirkos.
Ir šis atotrūkis per pasku tinius dešimtmečius, kai vis didesnę reikšmę įgyja sparčiai besivystančios ryšių sistemos ir dėl to Žemės rutulyje nyksta nuotoliai, ne tik nemažėjo, o nuolat didėjo ir dabar tapo tikrai pavojingas.
Akivaiz du, kad juo didesnis gyventojų skaičius, juo mažesnę paramą gaus pavienis gy ventojas, ir tiesa yra ta, kad įgyvendinus milžiniškas dviejų dešimtmečių pagal bos programas visos tos šalys, kurios nesugebėjo padėti sau žengdamos pirmąjį žingsnį - kaip Japonija, - dar labiau nuskurdo ir labiau nei kada nors šventoji vienna jungtinis iš piršto nuo ekonominio ir politinio stabilumo.
Kai dėl imperializmo galimybių, šitokia padėtis jas labai padidina dėl tos paprastos priežasties, kad vien dideli skaičiai niekada daug nelėmė; baltųjų valdžia Pietų Afrikoje, kur dauguma viršija tiro nišką mažumą dešimt kartų, galimas daiktas, niekada nebuvo tokia saugi kaip šiandien. Šioje knygoje nagrinėjamas tik europietiškasis kolonijinis imperializmas, pa sibaigęs kartu su britų valdžios panaikinimu Indijoje.
Joje pasakojama apie na 4Pagal p. Allen W. Antros dalies pratarmė 19 cionalinės valstybės suirimą, kuriame glūdėjo beveik visi elementai, reikalingi būsimam totalitarinių sąjūdžių ir vyriausybių atsiradimui. Iki imperializmo eros nebuvo tokio dalyko kaip pasaulinė politika, o be jos totalitarinės pretenzijos valdyti visą Žemės rutulį nebūtų turėjusios prasmės.
Per šį laikotarpį nacionali nių valstybių sistema įrodė, kad ji nesugeba nei nustatyti naujų užsienio reikalų tvarkymo taisyklių, nes tie reikalai tapo globaliniai, nei visame likusiame pasau lyje įvesti pax Romana.
Politinis šios sistemos siaurumas ir trumparegiškumas baigėsi totalitarizmo nelaime, o neregėtos totalitarizmo baisybės užgožė grės mingus ankstesnės epochos įvykius ir net dar grėsmingesnę tos epochos mąsty seną. Šiuos reiškinius tyrinėję mokslininkai beveik be išimčių domėjosi Hitlerio Vokietija ir Stalino Rusija, beveik nepaisydami ne tokių grėsmingųjų pirmtakų. Atrodo, kad imperialistinis viešpatavimas, išskyrus tuos atvejus, kai reikia tą reiškinį tik įvardyti, beveik užmirštas, o svarbiausia priežastis, dėl kurios tokią užmarštį tenka apgailestauti, yra ta, kad šio reiškinio svarba dabartinio amžiaus įvykiams ypač išryškėjo pastaraisiais metais.
Štai kontroversija dėl nepaskelbto Jungtinių Valstijų karo su Vietnamu iš abiejų pusių buvo suformuluota termi nais, panašiais į tuos, kurie buvo vartojami Miuncheno sutartyje, šventoji vienna jungtinis iš piršto remiantis pavyzdžiais iš ketvirtojo dešimtmečio, kai totalitarinė valdžia buvo vienintelis aiškus ir realus, net pernelyg realus, pavojus; tačiau mūsų dienų politika savo darbais ir žodžiais daug grėsmingiau panaši į darbus ir žodinius pateisinimus, egzistavusius prieš pat prasidedant Pirmajam pasauliniam karui, kai kibirkštis visoms suinteresuotosioms šalims nereikšmingoje periferinėje srityje sukėlė pa saulinį gaisrą.
Žinoma, pabrėžti šitokį nelemtą beveik užmirštos epochos panašumą į da barties įvykius nereiškia nei to, kad burtas mestas ir mes žengiame į naują impe rialistinės politikos epochą, nei to, kad imperializmas bet kokiomis aplinkybė mis turi baigtis totalitarizmo nelaimėmis.
Kad ir kiek mes sugebame išmokti iš praeities, šios pamokos neleis mums numatyti ateities. Pirmas šios knygos leidimas pasi rodė metais. Pralaimėjus nacistinei Vokietijai, dalis šios istorijos pasibaigė. Atrodė, kad tai tinkamas momentas į dabarties įvykius pažvelgti į praeitį nukreiptu istoriko ir įdėmiu analitiniu politikos tyrinėtojo žvilgsniu; pirmoji galimybė pamėginti pa pasakoti apie tai, kas nutiko, ir suprasti vis dar ne sine ira et studio, vis dar su skausmu ir liūdesiu, o todėl vis dar linkstant apraudoti, bet jau ne skendint bežodžiame įniršyje ir bejėgiškame siaube.
Todėl beveik nieko keisto, kad mokslininkai irvalstybininkai dažnai atsisako pripažinti šį faktą. Mokslininkai įsitikinę magiška propagandos ir smegenų plovimo galia, valstybininkai paprasčiausiai ją neigia, kaip, pavyzdžiui, tai ne kartą darė Adenaueris. Neseniai paskelbti slapti pranešimai apie viešąją nuomonę karo metų Vokietijoje nuo iki m. Pirma, jie rodo, kad gyventojai buvo labai gerai informuoti apie visas vadinamąsias paslaptis - žydų žudynes Lenkijoje, pasirengimą pulti Rusiją ir t.
Tačiau svarbiausia, kad visa tai nė kiek nesilpnino bendros Hitlerio režimo paramos. Visai aišku, kad masių nusiteikimas paremti to talitarizmą nekyla nei iš nežinojimo, nei iš smegenų plovimo. Pirmos dosnios ištraukos iš šio embatras de richesses, kuris net ir šiandien dar nėra pakankamai išviešintas ir ištyrinėtas, pradėjo rodytis ryšium su Niurnbergo procesu, kurio metu buvo teisiami svar biausi karo nusikaltėliai, metais.
Toji medžiaga buvo paskelbta dvylikos tomų leidinyje Nacių sąmokslas ir agresija Nazi Conspiracy and Agression 2.
Tačiau daug daugiau dokumentinės ir kitokio pobūdžio medžiagos, susiju sios su nacių režimu, bibliotekose ir archyvuose šventoji vienna jungtinis iš piršto tuo metu, kai išėjo antras minkštu viršeliu šios knygos leidimas, metais. Tai, ką tada sužino jau, buvo pakankamai įdomu, tačiau vargu ar dėl tų žinių reikėjo esmingai keis ti mano pirmame variante išdėstytą analizę ir argumentavimą. Atrodė verta pridėti daug papildymų ir citatų pakeitimų išnašose, ir tekstas gerokai padidėjo.
Bet visi tie pakeitimai buvo techniniai. Be to, daugelyje priedų aš atsižvelgiau į kai kuriuos svarbiausius įvykius po Stalino mirties - į įpėdinystės krizę ir Chruščiovo kalbą Tarybų Sąjungos komunistų partijos XX suvažiavime, taip pat į naują informaciją apie Stalino režimą, esančią paskutinėse publikacijose.
Taigi aš peržiūrėjau trečią dalį ir pas kutinį antros dalies skyrių, o pirma dalis, skirta antisemitizmui, ir pirmi keturi skyriai, skirti imperializmui, liko nepakitę. Šis aptarimas, parašytas daug vėliau, savo nuotai ka buvo kitoks, nes jame buvo svarstomi tos dienos įvykiai, o dabar daugeliu požiūrių jis jau paseno. Todėl aš jį pašalinau, ir tai vienintelis esminis pakeiti mas šiame leidime, palyginti su antru minkštu viršeliu leidimu.
Akivaizdu, kad pasibaigus karui totalitarinis valdymas Rusijoje nepasibaigė. Priešingai, po karo buvo subolševikinta Rytų Europa, t. Lemtingą reikšmę turėjo ne karo pabaiga, o Stalino mirtis, praėjus aštuoneriems metams. Todėl įvykių požiūriu šios mano pasakojimo dalies nebuvo reikalo tęsti iki mūsų dienų.
O jeigu turėsi me galvoje šio laikotarpio supratimą, jis nepasikeitė taip drastiškai, kad reikėtų jį iš esmės peržiūrėti ir papildyti. Priešingai negu Vokietijoje, kur Hitleris savo karu pasinaudojo sąmoningai, kad sukurtų, galima sakyti, tobulą totalitarinį valdymą, karo laikotarpis Rusijoje buvo totalitarinio valdymo laikino su 2Iš pat pradžių tyrinėjimus ir dokumentinės medžiagos publikavimą skatino dėmesys nusikaltė liškai veiklai, o atranką paprastai lemdavo karo nusikaltėlių persekiojimo tikslai.
Todėl didelės dalies labai įdomios medžiagos buvo nepaisyta. Trečios dalies pratarmė 23 silpnėjimo metas. Turint galvoje mano keliamus tikslus įdomiausi yra tarpsniai nuo iki metų ir nuo iki metų, o mūsų turimi šaltiniai, susiję su šiais laikotarpiais, yra tokie pat negausūs ir tokio pat pobūdžio, kaip ir ar net metais.
Niekas neįvyko, ir nepanašu, kad ateityje įvyks kas nors, kas duotų mums galimybę nedviprasmiškai pabaigti šią istoriją ir parūpintų mums tokius pat siaubingai aiškius ir nepaneigiamus dokumentinius liudijimus, kaip nacistinės Vokietijos atveju.
Juk nors šiuose archy vuose kuriuos vokiečių žvalgyba surado Smolensko partijos komiteto būstinė je, o vėliau konfiskavo Amerikos okupacinė kariuomenė Vokietijoje esama apie tūkstančių puslapių dokumentinės medžiagos ir faktiškai išliko visi doku mentai iš metų tarpsnio, informacijos, kurią jie mums teikia, men kumas tiesiog stulbina.
Kur pateikiami skaičiai, jie beviltiškai prieštaringi, įvairios organizacijos pateikia skirtingus duomenis, ir vienintelis dalykas, kurį galima tikrai sužinoti, yra tas, kad daugelis duomenų, jei jie apskritai egzistavo, vyriausybės įsakymu apskritai nebuvo skelbiami3. Jame nieko nėra apie komunikacijos ir valdymo kanalus. Trumpai tariant, nieko nesužinome apie organizacinę režimo struktū rą, apie kurią esame taip gerai informuoti nacistinės Vokietijos atveju4.
Kitaip sakant, nors visada buvo gerai žinoma, kad oficialiosios tarybinės publikacijos skirtos propagandos tikslams ir yra visiškai nepatikimos, dabar atrodo, kad pa tikimi šaltiniai ir statistiniai duomenys apskritai niekur ir niekada neegzistavo.
tautosakos darbai xxxii - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Daug rimtesnis klausimas yra toks: ar tyrinėdami totalitarizmą galime nepai syti to, kas vyko ir vis dar vyksta Kinijoje. Šiuo atveju mūsų žinios dar nepatikimesnės negu kalbant apie ketvirtojo dešimtmečio Rusiją, iš dalies todėl, kad Kinijai po sėkmingos revoliucijos pavyko daug radikaliau izoliuotis nuo užsie niečių, o iš dalies todėl, kad mums vis dar nepadeda perbėgėliai iš aukščiausių Kinijos komunistų partijos ešelonų, o tai, žinoma, jau savaime pakankamai svar bu.
Tai, ką mes sužinojome labai nedaug per septyniolika metų, be abejonės, atskleidžia labai svarbius skirtumus: po pradinio kruvino laikotarpio aukų skai čius per pirmuosius diktatūros metus apytikriai siekia 15 milijonų, t. Mes niekada gerai nežinojome, kaip visa tai vyko kasdieniame gyveni me, kam ta procedūra nebuvo taikoma - t. Jei tai buvo teroras o veikiausiai buvo kaip tik taipjis buvo savotiškas, ir nepriklausomai nuo jo rezultatų jis nesireiškė masinėmis gyventojų žudynėmis. Buvo aiškiai suvokiamas nacionalinis šventoji vienna jungtinis iš piršto sas, šalis galėjo vystytis taikiai, naudotis žmonių, kilusių iš anksčiau viešpatavu sių klasių, kompetentingumu ir išsaugoti akademinį bei profesinį lygį.
Atrodo, kad visa tai prieštarauja tam tikriems būgš tavimams, išreikštiems šioje knygoje p. Šie bruožai išryškėjo aštrėjant Kinijos ir Tarybų Sąjun gos konfliktui, nors pats konfliktas veikiausiai buvo nulemtas nacionalinių, o ne ideologinių, veiksnių.
Dar blogiau buvo tai, kad šis konfliktas buvo susijęs su visiškai beatodairiška, nors todėl ir nesėkminga, tarptautine politika, kuria buvo siekia ma į visus revoliucinius sąjūdžius įdiegti Kinijos agentus ir atgaivinti Kominterną, vadovaujamą Kinijos. Šiuo metu sunku spręsti apie visus šiuos įvykius, iš dalies todėl, kad mums trūksta žinių, o iš dalies todėl, kad viskas dar tik for muojasi. Nelaimei, prie visų šių neaiškumų, susijusių su pačia šios padėties es me, mes pridėjome savo pačių susikurtus sunkumus.
Ši ideologija mus gundo kurti savo fikcijas, todėl mes iš principo atsisakome matyti skirtumus tarp įvairių komunistinių vienpartinių diktatūrų, su kuriomis susiduriame tikrovėje, ir tikro totalitarinio valdymo, to kio, koks gali atsirasti nors kitokiais pavidalais Kinijoje. Žinoma, svarbu ne tai, kad komunistinė Kinija skiriasi nuo komunistinės Rusijos ar kad Stalino Rusija skyrėsi nuo Hitlerio Vokietijos. Girtavimas ir nekompetentingumas, taip dažnai minimi visuose trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio Rusijos aprašymuose ir vis dar plačiai paplitę šiuo metu, apskritai nieko nelėmė nacistinės Vokietijos istorijoje, o nenusakomas nemotyvuotas žiaurumas vokiečių koncentracijos ir naikinimo stovyklose, atrodo, nebuvo būdingas Rusijos stovykloms, kur kaliniai dažniausiai mirdavo ne nuo kankinimų, o dėl betvarkės.
Korupcija, Rusijos ad ministravimo prakeikimas nuo pat pradžių, atsirado ir paskutiniais nacių reži mo metais, bet jos visiškai nebuvo porevoliucinėje Kinijoje. Tokių skirtumų ga- Trečios dalies pratarmė 25 Įima pateikti ir daugiau; jie labai svarbūs ir yra neatskiriama atitinkamų šalių nacionalinės istorijos dalis, bet jie tiesiogiai nelemia valdymo formos.
Be abejo nės, absoliutinė monarchija Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Prūsijoje buvo labai nevienoda, tačiau visur tai buvo ta pati valdymo forma. Paskutinius penkiolika metų ryškus kontrastas negausiems ir nepatikimiems naujiems šaltiniams, teikiantiems faktinių žinių apie totalitarinį valdymą, yra spartus tyrinėjimų, skirtų visokiausioms naujoms diktatūroms, totalitarinėms arba kitokioms, daugėjimas.
Be abejonės, tai galima pasakyti ir apie nacistinę Vokietiją bei Tarybų Rusiją. Šiuo metu esama daug veikalų, kurie tikrai būtini siekiant toliau gilintis į šią problemą ir ją tyrinėti, ir aš padariau viską, ką galė jau, papildydama savo subyrėti nuo sąnarių uždegimas bibliografiją. Antrame minkštu viršeliu leidi me bibliografijos nėra.
Vienintelė literatūros rūšis, kuria išskyrus keletą išim čių aš sąmoningai nesinaudojau, yra daugybė memuarų, paskelbtų buvusių na cių generolų ir aukštų valdininkų, pasibaigus karui. Kad šitokia apologetika nespindi sąžiningumu, visai suprantama, ir tai nėra motyvas, dėl kurio jos derė tų nepaisyti.
Tačiau tikrai stulbina tai, kad šiuose prisiminimuose visiškai nema tyti supratimo, kas gi atsitiko iš tikrųjų ir kokie buvo tie vaidmenys, kuriuos ano meto įvykiuose atliko patys autoriai, ir todėl ši literatūra gali dominti tik psicho loginiu požiūriu.
Be to, pirmos ir antros dalies literatūros sąrašus papildžiau keletu naujų svarbių veikalų. Galiausiai dėl patogumo bibliografija, kaip ir pati knyga, dabar padalyta į tris atskiras dalis. II Kai dėl liudijimų ir šaltinių, ta aplinkybė, kad ši knyga buvo sumanyta ir parašy ta seniai, pasirodė nesanti toks didelis trūkumas, kaip pagrįstai būtų galima manyti; tai pasakytina ir apie su nacistine, ir apie su bolševikine totalitarizmo atmaina susijusią medžiagą.
Taip galėjo atsitikti dėl daugelio priežasčių, bet viena išjų, be abejo nės, yra tas paprastas faktas, kad dokumentinė medžiaga abiem atvejais daž niausiai patvirtina ir papildo tai, kas jau buvo žinoma iš žymių perbėgėlių ir kitų tiesioginių liudininkų pasakojimų.
Kai dėl pastarojo fakto, tikrai niekas geriau už šį pasitikėjimą neįrodo, kad Stalinas nebuvo beprotis - jis buvo pagrįstai įtarus visų tų žmonių, kuriuos norėjo ar rengėsi pašalinti, atžvilgiu, o tokių žmo 26 Trečios dalies pratarmė nių kategorijai priklausė praktiškai kiekvienas aukštosiose partijos ir vyriausy bės pakopose; ir jis visai natūraliai pasitikėjo Hitleriu, nes neketino jam pa kenkti.
Kai dėl pirmojo fakto, stulbinantys Chruščiovo pripažinimai, kurie - dėl tos akivaizdžios priežasties, kad jo auditorija ir jis pats buvo perdėm susiję su pasakojamais įvykiais - nuslėpė daugiau, negu atskleidė, turėjo šventoji vienna jungtinis iš piršto pada rinių: daugelio ir, žinoma, mokslininkų, be galo mėgstančių oficialius šaltinius akyse jie sumažino milžinišką Stalino režimo nusikalstamumą.
Kaip tik nutylėdamas kai ku riuos nusikaltimus Chruščiovas nuslėpė nusikalstamą režimo kaip visumos po būdį, ir kaip tik prieš šį maskavimą bei dabartinių Rusijos vadų - visi jie mokėsi ir iškilo Stalino epochoje - veidmainiškumą šiuo metu beveik atvirai sukilo jau noji Rusijos intelektualų karta. Negana to, Chruščio vo pripažintų nusikaltimų aiškinimas liguistu Stalino įtarumu nuslėpė patį bū dingiausią totalitarinio teroro aspektą - kad šis teroras įsisiautėja tada, kai pa laužiama bet kokia organizuota opozicija ir totalitarinis valdovas žino, kad jau nebėra ko bijoti.
Tai ypač pasakytina apie Rusijos įvykius. Niekas neabejoja 5Prie devynių ar dvylikos milijonų pirmojo penkmečio plano aukų reikia pridėti didžiojo valymo aukas - tris milijonus nubaustųjų ir nuo 6 iki 9 milijonų suimtųjų ir ištremtųjų.
Bet visi šie vertinimai, atrodo, neatitinka tikrųjų skaičių. John A. Armstrong, The Politics of Totalitarianism. Nerei kia nė sakyti, kad šis nesenas atradimas nacių ir bolševikų sistemas leidžia traktuoti kaip pana šesnes, nei buvo manoma anksčiau - kaip to paties modelio variantus.
However, throwing such suspicions at Azerbaijan is immoral, because those who know at least a bit about the history of this Muslim country, clearly know: Azeri have always been tolerant to other nations and other religions. Suspecting that after reclaiming Nagorno Karabakh, called the Black Garden, they would necessarily start avenging, that is destroying objects of Armenian culture, is primitive. By the way, as soon as it started liberation operation inofficial Baku, without any urges, stated that it would protect all Armenian, all Christian signs of architecture, history, culture.
Azeri have never been vandals. It speaks about the unsound morality of this organization, lack of principles, about applied ugly double standards. Why do I think so? It firstly had to raise a question — how many of Muslim, Azeri heritage objects have been destroyed by Armenian supported separatists.
It requested sending delegations, which would examine how Azeri cultural and historical objects are taken care of there. It would diplomatically steer away or justify itself saying it cannot intervene to issues of the international politics. Double standard, not suitable for a solid international organization, are obvious.
If efforts to examine objects of Azeri heritage in Nagorno Karabakh is politics, then concern about Armenian cultural objects in Nagorno Karabakh should be politics too? Because there are many cases of Armenian šventoji vienna jungtinis iš piršto, when mosques were destroyed there, museums were robbed, Caucasian and Albanian architectural monuments were remade into Armenians, Agdam and Fizuli cities were destroyed to dust.
Karabakh Despite indifference of the international community to the three decades of erasing Muslim heritage in Nagorno Karabakh, all that time Azerbaijan carefully recorded every case of Armenian vandalism.
These encyclopedias are translated to Azeri, English, Russian and French languages. But will they want to sincerely establish, how many architectural, historical, cultural monuments were destroyed by Armenian separatists? Do you think the Muslim world does not see these slaps in the faces Do you think such European hypocrisy does not disappoint, irritate them? Today situation is complicated in Armenia. There are powers there that urge the countrymen to take arms and avenge, avenge, avenge. Azerbaijan and Turkey are the targets of Armenian paramilitary terrorist groups.
You ask, what Denmark has to do with it? One of Armenian terrorist organizations claimed responsibility for this attack. This was their alleged revenge to Turks for tragic events in Focus here — they took revenge not in Turkish, but in Danish territory, without any concerns that not only Turks, but also innocent Danish could be harmed.
That attack in Copenhagen is only one of the terror attacks, organized by Armenian terrorists in the West inwhich claimed 70 lives, injuredwhere were taken hostage and 12 of them were killed. Not only Turkish diplomats are among the murdered and crippled. But we do not know.
